Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.
Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje ES, vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.
Dar 1980 metais visos ES valstybės narės nutarė, kad du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – šalyse būtų persukamos laikrodžio rodyklės viena valanda. Sprendimas buvo grindžiamas esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą. Vis tik, laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontroversiškas diskusijas.
2018 metais Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
2019 m. europarlamentarai pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo.
Europarlamentarai siūlė, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų. Vis dėlto siūlymas pritarimo nesulaukė.