Sausio 1-ąją Neringos pasienio užkarda buvo atskirta nuo Pagėgių rinktinės ir šiuo metu prižiūri teritorinę jūrą, dalį pasienio su Latvija, tarptautinį Palangos oro uostą ir tarptautinį jūrų uostą Klaipėdoje.
„Mes esame mažiausia rinktinė, bet atliekanti labai specifines užduotis. Kiekviena rinktinė turi ir išorinę, ir vidinę sienas. Mūsų išorinė siena yra su Rusija, o su Lenkija ir Latvija – vidinė.
Svarbiausia mūsų saugoma atkarpa, tai teritorinė jūra, siena su Rusija Kuršių mariose ir gabaliukas sausumos netoli Nidos“, – aiškino A. Čebatavičius.
Kuršių marios – galvos skausmas pasieniečiams
A. Čebatavičius pastebi, jog teritorinėje jūroje bėdų dažnai nekyla, daugiausia dėmesio skiriama Kuršių mariose esančiai sienai su Rusija. Nors šis ruožas nėra didelis, o iki sienos vandenyje įrengta 200 metrų pločio valstybinės apsaugos zona, daugiausia problemų vis vien sukelia patys tautiečiai ir nepalankūs įstatymų pakeitimai.
„Ypatingai didelė problema atsirado prieš porą metų, kai po karantino apribojimų buvo leista įsigyti plaukiojimo priemones visokias ir priimta Vyriausybės pataisa dėl laivavedžių, jog esant 25 arklio galių varikliui nereikia pažymėjimo. Tie kursai suteikia bent minimalias žinias apie navigaciją, pagrindines taisykles. Dabar visi prisipirkę visokių laivelių, nieko nesupranta.
Pas mus Lietuvoje nėra labai išvystyta ta infrastruktūra, tai nori atplaukti į marias, į Nidą. Ten prisišvartuoja su kapitono kepure. Nori važiuoti namo, nori sukti į Uostadvarį ir visi suka link Rusijos sienos. Pavargom jau vaikyti visus ten plaukiojančius“, – apie klaidžiojančius plaukiotojus pasakojo A. Čebatavičius.
Pasienio pareigūnai užsiima prevencija, jog siena iš viso nebūtų kirsta, todėl dažnai tikrina visų plaukiojančių laivų ar katerių dokumentus, leidimus. Anot pasienio užkardos vado, rezultatų pavyko pasiekti, nes pramogautojai kalbasi tarpusavyje ir perduoda žinią, jog pasienio pareigūnai gana griežtai žiūri į tvarką šiame ruože.
„Buvo vienas toks veikėjas, neblaivus plaukė laivu. Pamatėme, kad jau artėja prie sienos, pradėjome persekiot, bandėme stabdyti, signalizuoti, o jis tiesiai ir praplaukė. Šalia buvo rusų laivas mažasis, raketas šaudė į orą, matyt, suprato tas žmogus, kad kažkas ne taip – akys ant kaktos, bet gerai, kad nesustojo ir lėkė atgal.
Grįžusį pagavome, perdavėme policijai ant kranto. Įpūtė gerai, keleiviai ten kelnes jau turėjo pasikeisti turbūt“, – apie veiksmo filmo vertas gaudynes pasakojo A. Čebatavičius.
Jeigu taip nutinka, kad Rusijos pasieniečiai sugauna neteisėtai sieną kirtusį laivą, įgulą išlaipina į savo laivą, o nelegalų laivą nutempia į netoliese esančias gyvenvietes. Kaip komentavo užkardos vadas, laivus visuomet grąžina, kai sutariamas susitikimas ties pasienio ruožu, pasirašomi dokumentai ir laivas partempiamas savininkui.
A. Čebatavičius pastebi, jog su Neringos savivaldybe palaikomi draugiški santykiai ir pasieniečiams kasmet suteikiamas leidimas nemokamai uoste laikyti savo laivus. Tokie santykiai naudingi tiek pasieniečiams, tiek Neringai.
Turistų smalsumas gali kainuoti kelias savaites Rusijos pusėje
Užkardos vadas pastebi, jog problemų kyla ir sausumoje, kai pramogautojai ir turistai išbando ribas ties pasienio ruožu ir dažnai tą ribą peržengia. Pasieniečiams tokius ekstremalių pojūčių ieškotojus tenka gaudyti, o jei jie atsiduria Rusijos pareigūnų rankose, tuomet žaidžiama loterija, ar į Lietuvą grįš tą pačią dieną, ar po kelių savaičių. Todėl linksmos atostogos gali gerokai prasitęsti.
„Turistai labai mėgsta tą pasienio ruožą. Nesinori trukdyti poilsio, bandome šviest, stengiamės suprasti, kad tai kurortas. Dalinamės per visus kanalus informacija, bet ta vieta yra prakeikimas.
Buvo toks variantas, kur vienas pasivaikščiojo, sustabdė Rusijoje jį ir atidavė tik po 2 savaičių. Kitai merginai labiau pasisekė, ją rusų pasieniečiai paleido tą patį vakarą. Tokiais momentais didvyriais apsimesti nereikėtų, nes po to tai kainuoja labai daug pastangų ir lėšų, kad tą žmogų grąžintume“, – apie smalsuolių nuotykius už sienos pasakojo A. Čebatavičius.
Pasieniečiams sudėtinga sausumos ruože įrengti ir daugiau ženklų, nes ši zona įeina į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, joje yra daug taisyklių, o ir keliaujančios kopos dažnai negailestingos – ženklai greitai paskęsta smėlyje.
Pasienio pareigūnai sausumos ruože taip pat turi stebėjimo sistemas, mažesnius bokštus, kurie aprūpinti kameromis su judesio jutikliais, o užfiksavus judėjimą, informacija perduodama operatoriui, kuris informuoja patrulius.
„Atsakomybė priklauso ir nuo mūsų pačių piliečių, mes norime juos apsaugoti nuo didesnių pavojų“, – kalbėjo Neringos pasienio užkardos vadas.
Pagal renkamus duomenis, 2022 metais buvo užfiksuota daugiausia pažeidimų – 12 nelegalių sienos kirtimų.
Žvejams dažnai svarbiau brangi įranga nei gyvybė
Pasieniečiai ne tik stebi pasienio ruožą, bet ir vykdo paieškos bei gelbėjimo funkcijas, kurių metu nutinka ir kuriozinių situacijų, kai gelbėjami žvejai nesutinka būti išgelbėti be savo įrangos.
„Džiaugiamės, kad jau trejus metus nebuvo tokios žiemos, kad užšaltų marios. Nes tik atsiranda ledas, tai jau žinome, kad teks nuo jo gelbėti žvejus.
Buvo toks atvejis, kai atitrūko lytis, plaukiame jau gelbėti, o vyrukai sako, „gal galite pastumti mus iki kranto?“ Mes gelbėjam žmones, ne įrangą, ne turtą, tai būna, kad nenori lipti į laivą be savo žvejybos įrangos“, – gelbėjimo užkulisius pasakojo A. Čebatavičius.
Vasarą iš vandens traukiamų nelaimėlių taip pat netrūksta, pareigūnai gelbėja mariose apsivertusias mažas jachtas, baidares.
Dėl pramogautojų neatsargumo ir atsakomybės stokos savo gyvybe rizikuoja ir patys pareigūnai, o tuo pačiu jie yra atitraukiami nuo pagrindinės – sienos apsaugos funkcijos.
„Mes tų nelaimėlių nebaudžiame, neapmokestiname. Buvo kalbėta, diskusijos vyko dėl baudų ir buvo nutarta, kad žmogaus gyvybė yra neįkainojama. Tuo labiau, jei žmonės bijos baudų, tai nesišauks pagalbos“, – apie prevencines priemones kalbėjo A. Čebatavičius.
Žiemos metu pasieniečiai naudoja laivus, pritaikytus čiuožti ledu. Tokie laivai turi specialius „sijonus“, kurie prisipučia ir gali keliauti užšalusiomis mariomis. Anot užkardos vado, su senesniuoju, Kristinos vardu pavadintu laivu, nuo 2000 metų išgelbėta apie 400 žmonių.
Anglijoje gaminamų laivų oro pagalves, ant kurių jie juda, tenka keisti kartą per dvejus metus, o toks remontas atsieina apie 10 tūkst. eurų.
Rusai nori daugiau kontakto
Neringos užkardos vadas A. Čebatavičius atkreipia dėmesį, jog rusai norėtų, kad šalia Nidos esantis pasienio kontrolės punktas būtų atidarytas.
„Tranzitui šis kelias jiems ne toks patrauklus, nes ekologiniai ir kiti mokesčiai yra abiejose pusėse. Anksčiau važiuodavo atostogauti į šią pusę“, – teigė pašnekovas.
Šiuo metu Rusiją su Lietuva jungia du veikiantys pasienio postai – Panemunėje ir Kybartuose.
„Rusijos pusėje daug griežčiau žiūri, nepamatysite palei pasienį vaikštančių piliečių. Jei mato prie jūros vaikštančius, tai ten bus kokie pareigūnų giminaičiai.
Pas mus lengviau žiūrima. Drakoniškų priemonių negalime įvesti, kiltų nepasitenkinimas“, – kalbėjo A. Čebatavičius.
Stebėjimo bokštai ir patruliniai laivai
Besidriekiančioje Lietuvos jūros pakrantėje yra išdėstyti 6 stebėjimo bokštai – Nidoje, Juodkrantėje, Smiltynėje, Rusnėje, Nemirsetoje ir Šventojoje. Šie bokštai yra aprūpinti naujausiomis technologijomis, leidžiančiomis stebėti visą teritorinę jūrą ir Kuršių mariose esantį pasienio ruožą. Anot užkardos vado, nors tikslios informacijos nėra, bet Rusijos pusėje esanti įranga nėra tokia pažangi.
„Bokštuose sumontuotos ir termokameros, kurios pasitarnauja naktį ar esant blogoms oro sąlygoms, taip pat sumontuoti radarai, kurie mato įvairius objektus, o įrengtos vaizdo kameros gali vaizdą priartinti keliasdešimt kartų“, – apie išvystytas sienos stebėjimo įrangas kalbėjo užkardos vadas, pridurdamas, jog pagrindinis valdymo centras yra įkurtas Smiltynėje, o visa gaunama informacija dalijamasi su Lietuvos kariuomene, taip gaunant bendrą jūros paveikslą.
Jūrą ir Kuršių marias prižiūrintys pareigūnai turi nepamainomus laivus, kuriuos naudoja įvairioms užduotims vykdyti. Jiems duoti žuvusių pasieniečių vardai – Aleksandras Barauskas, 1940 metais brutaliai nužudytas sovietų karių, ir Gintaras Žagunis, pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu žuvęs Lietuvos pasienietis (1991 m.).
Anot pašnekovo, visi laivai privalo turėti krikštamotes, tokia tradicija. G. Žagunio krikštamote 2022 metais tapo Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų ministrė, o 2015 metais A. Barausko – buvusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Abiejuose laivuose pastatytos krikštamočių nuotraukos.
Užkardos vadas pastebi, jog šiuolaikiniai laivai yra technologiškai pažengę, todėl laivavedžiams yra lengviau. Juose sumontuota moderni navigacinė įranga bei papildoma saugumo įranga, reikalinga pasieniečių specifinėms funkcijoms vykdyti.
Su šiais laivais pareigūnai nevykdo persekiojimų, šioms užduotims pasitelkiami „Boomeranger“ tipo kateriai, kurie gali pasiekti 40 mazgų greitį bei vykdyti greitas misijas tiek jūroje, tiek Kuršių mariose.