Specialistai dar antradienio naktį planuoja pasiekti už daugiau nei šimto kilometrų nuo kranto esantį lėktuvą ir specialia technika bandys apžiūrėti jo vidų bei analizuoti orlaivio iškėlimo galimybes, BNS sakė „Mammoet Baltic“ direktorius Edvinas Ivanauskas.
„Turėtumėme per pusvalandį išplaukti, apie devynios valandos bus ėjimas, naktį jau būsime vietoje. Jei oro sąlygos leis, o manome, kad turėtų leisti, pradėsime laivo skenavimo darbus: žiūrėsime situaciją to lėktuvo, kaip jis šiuo metru atrodo, kokia jo yra techninė būklė ir tada siūlysime, ką su juo reikėtų daryti (...) bus ir vidaus nustatymas, kiek leis galimybės, ir, be abejo, dėl iškėlimo jį apžiūrėsime“ - sakė E.Ivanauskas.
Anot jo, trečiadienį ir ketvirtadienį prognozuojama audra, bangų aukštis turėtų siekti iki 3 metrų, o tai gali trukdyti apžiūros darbams.
„Bandysime maksimaliai padaryti darbų, kiek įmanoma, žiūrėsime, kokios bus prognozės. Ar truputį palaukti ir bandyti juos pabaigti, ar grįžti atgal. Viskas priklausys nuo sąlygų ir ką pavyks ten atrasti“, - tvirtino olandų įmonės atstovas.
Šiuo metu lėktuvas yra Baltijos jūros dugne, 124 metrų gylyj. Politikai apsisprendė, jog jis turi būti iškeliamas.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „An- 2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
Lėktuvu skrido du patyrę pilotai - Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Per ankstesnę orlaivio apžiūrą nustatyta, kad vieno jų kūnas gali būti lėktuve.
Nesvarstoma paimti iš kariuomenės gelbėjimo jūroje funkcijos
Parlamentinį tyrimą dėl lėktuvo „An-2“ paieškos atliekančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas sako nemanantis, kad iš kariuomenės reikėtų kitai institucijai perduoti gelbėjimo jūroje funkciją.
Tai jis pirmadienį sakė BNS po komiteto vizito Klaipėdoje, kur parlamentarai apžiūrėjo Jūrų koordinacinį gelbėjimo centrą. Šis Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų padalinys organizavo į Baltijos jūrą nukritusio orlaivio paieškos operaciją.
A.Paulausko teigimu, „kol kas tokių idėjų nėra“ paimti gelbėjimo jūroje funkciją iš kariuomenės ir ją perduoti kam nors kitam, nes „paimti neįmanoma per dieną, čia reikia paruošti žmones, paruoši pajėgumus, nes čia yra rimti dalykai, kurie reikalauja rimto pasiruošimo“.
Anot A.Paulausko, Klaipėdoje, be kita, kalbėta apie būtinybę stiprinti kariuomenės pajėgumus įsigyjant reikiamos technikos.
„Kalbėjome apie įsigijimus, jų tikrai reikia, čia dėl to dvejonių nėra. Reikia ne tik gelbėjimo, bet apskritai pajėgumus stiprinti“, - sakė NSGK pirmininkas.
Jo teigimu, į kitą posėdį komitetas rinksis trečiadienį Vilniuje. Paklaustas, prie kokių išvadų artėjama, A.Paulauskas sakė, kad jos gali imti aiškėti kitą savaitę.
Komitetas dar tikisi iki tyrimo pabaigos pabendrauti su valstybės įmonės „Oro navigacija“ pareigūnais, sulaukti atsakymų į Švedijai pateiktas užklausas, informacijos tikimasi gauti ir iš nelaimę tiriančių prokurorų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitę sakė, kad kariuomenė neturėtų vadovauti civilinių krizių sprendimui.
„Turi būti civilinis prevencijos ir krizių valdymo centras ir, matyt, būtų gerai tai turėti prie Vyriausybės kaip horizontalią skėtinę instituciją, kuri turėtų įgaliojimus koordinuoti kitų institucijų veiksmus. Čia, aišku, ir kariuomenė galėtų dalyvauti, bet jinai neturėtų pati spręsti, neturėtų pati priimti tokių sprendimų“, - dėstė prezidentė.
Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.