Karštą vasaros dieną gyventojai daugiau nei trims valandoms turėjo palikti savo namus, o vienos laiptinės gyventojai nakvoti turėjo jau kitur. Kitose lovose teks jiems nakvoti daug ilgiau.
Dėl avarinės pirmos laiptinės būklės butų savininkai ir nuomininkai turės laukti, kol bus parengtas konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo projektas ir atlikti būtini konstrukcijų sustiprinimo darbai. Kauno savivaldybės atstovai prognozuoja, kad tai įvyks ne anksčiau, nei po mėnesio.
Priežastys
Dar 2015 m. viename iš minėto pastato butų, esančiame pastato pirmo aukšto šiaurinėje laiptinėje, neturint nustatyta tvarka parengto projekto, buvo išardyta dalis vidaus laikančios sienos, tuo būdu perskirstant apkrovas į pamatus ir papildomai apkraunant išorinės sienos pamatą.
Buvo panaikinti plieniniai ryšiai, surišantys vidaus ir lauko sienines plokštes, po to užfiksuoti pastato sienų, perdangų, laiptų maršų ir aikštelių trūkiai per konstrukcijų jungtis, einantys skersai pastato. Pavojingiausia situacija susidarė pastato šiaurinėje laiptinėje, kur atsirado grėsmė nuo konsolinių atramų nuslysti laiptų aikštelėms.
Ekspertui J. Ražaičiui trečiadienį apžiūrėjus pastato rekonstrukcijas, nustatyta, kad buvę trūkiai ženkliai padidėjo, konstrukcijų būklė yra avarinė, naudojimasis laiptine yra nesaugus.
Atsižvelgiant į eksperto išvadas, šiaurinės pastato laiptinės laiptų aikštelių briaunos buvo nedelsiant išramstytos laikinais įveržiamais ramsčiais, pradedant nuo rūsio. Evakuoti gyventojai laikinai buvo įvesti į butus pasiimti būtiniausių daiktų.
Bėda suvienijo gyventojus
Viena iš laiptinės gyventojų Laura DELFI pasakojo, kad į namą atsikraustė gyventi 2014 metais. Ketvirtame aukšte gyvenanti moteris teigė, kad gyventojai buvo susirūpinę dėl 4 metus blogėjančios namo būklės.
„Iš gyventojų pusės mes darėme viską ką galėjome, rašėme prašymus. Aišku, viskas susideda į finansus, be to, reikėjo rasti specialistų ekspertizei padaryti, tai per visą Lietuvą vos radome. Ne visi yra testuoti, ne kiekvienas tai gali daryti. Tai apsunkina. Savivaldybė geranoriškai nori padėti, aš dalyvavau ne viename posėdyje, diskutavome, gyventojai tikrai nebuvo palikti“, - kalbėjo Laura, esanti viena iš namo rekonstrukcijos iniciatorių.
Daugiabučio gyventojai tapo vieningi, organizavo susirinkimus, daug kalbėjo, taip ir sudraugavo. Ištikus nelaimei, viena iš kitos laiptinės gyventojų pasikvietė Laurą gyventi savo bute, pati savininkė yra išvykusi pas dukrą į užsienį.
„Dar trys gyventojai kvietė, sakė, kad išvyksta atostogų, kad galiu eiti pas juos pagyventi. Visi gyventojai geranoriški, kaip sakoma, kad neišskiria, tas sujungia“, - juokėsi Laura.
Girdėjo, kaip byra butas
Tiesa, pastaruoju metu juoktis jai, o kartu ir kitiems nelaimingos laiptinės gyventojams teko daug mažiau. Prieš ketverius metus pradėjusi trūkinėti siena, šiemet tai darė vis labiau. Moteris pasakoja, kad nesijautė saugi, negalėjo ramiai miegoti, galima buvo net girdėti kaip tai vyksta.
„Per tiek metų jau ir susigyvenome su tuo, pajudėdavo, nustodavo. Dabar jau pasidarė visai nejauku, laiptinėje tos sijos, atrodo, ore kabančios. Plyšys eina per mūsų butą, šalia lauko durų, prieš 4 metus jis buvo mažesnis, po truputį vis didėjo. Tačiau pastaruoju metu tarpas plėtėsi vis greičiau. Naktimis net pašokdavome iš lovos nuo to traškesio, pas viršuje gyvenančią kaimynę gabalai nuo sienos krito. Grįžome po savaitgalio, dėl sienos spaudimo - durys neatsidaro, neatsirakina. Vyras panaudojo jėgą, atsidarėme.“, - siaubingus reiškinius, kaip tiesiog dienomis byrėjo jos butas pasakojo Laura.
Tuomet gyventojai suprato, kad situacija darosi vis kritiškesnė. Plyšiai sienoje kai kur siekia 7cm. Laiptinėje pro plyšį galima pamatyti, kad vyksta lauke. Buvo iškviestos visos tarnybos. Įvertinus padėtį, nuspręsta, kad toliau gyventi tokiame name pavojinga.
Nešė viską
„Per porą valandų buvo padaryti laikini sutvirtinimai, kad žmonės galėtų pasiimti būtiniausius daiktus. Savivaldybė pasiūlė žmonėms apsistoti laikinosiose namuose, 4 žmonės apgyvendinti Šeimos krizių centre. Iš viso buvo evakuoti 36 žmonės, kai kurie laiptinės gyventojai atostogauja. Kitose dvejose laiptinėse gyvenantiems žmonėms buvo leista grįžti namo“, - DELFI kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė.
Kai kurie gyventojai prisiglaudė pas gimines. Nuomininkai susitarė su šeimininkais, kad leistų jiems už paliktus depozitus išsinuomoti kitus butus. Visi žinojo tą problemą, savaip išsisprendė laikino apsistojimo klausimą.
Ilgesniam laikui evakuotiems gyventojams buvo atliktas instruktažas, buvo informuota, kokia situacija, kas bus daroma. Pasakė, kad žmonės turės susirinkti daiktus ir palikti butus.
„Mes ramiai reagavome, mums svarbiausia saugumas. Vyresnio amžiaus žmonėms sukilo spaudimas. Tai normalu. Juk liepia per pusvalandį susikrauti būtiniausius daiktus, negalėsi grįžti į butą ir nežinai, kada galėsi. Reikėjo greitai apsispręsti, kaip kokius daiktus imti, juk palikome namuose visą turtą.
Visų iš karto neleido, ėjome su policijos palyda, kai kurie per 2-3 kartus nešėsi daiktus. Viską nešė, mano vyras teleskopą pasiėmė, kiti gėles nešė, dar kiti – maistą, nes buvo prisipirkę visą šaldytuvą. Mes susimetėm reikalingiausius daiktus į paklodę, neaišku dabar, kas kur“, - DELFI pasakojo Laura.
Susidėjo daug faktorių
Moteris tvirtina, kad dabar svarbiausia, kad neatsitiko nelaimė ir svarbiausia, kad viskas būtų sutvarkyta. Laura tvirtina, kad specialistai pateikė kelias versijas, kodėl namas greičiau pradėjo trūkinėti būtent šiemet.
Įtakos turėjo oro sąlygos, karšta – šalta, be to plečiasi pamatai, su jais problemų yra. Kitas dalykas, viename bute yra pašalinta laikančioji siena. Dar vienas veiksnys, kuris galimai turėjo įtakos, yra vibracijos, atsirandančios dėl geležinkelio tvarkymo. Kad vibravo, visi gyventojai jautė, ir aš jaučiau. Susidėjo daug faktorių. Namas statytas 1961 metais, nebe pirmos jaunystės“, - dėstė Laura.