Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Viskas prasidėjo, kada praėjusių metų birželį į Akmenės policiją kreipėsi 24 m. Marija (vardas pakeistas, dėl duomenų apsaugos jos tapatybė straipsnyje neatskleidžiama - DELFI). Moteris pranešė, kad birželio 13 ir 16 d., nenustatytu laiku, buvo išžaginta Naujojoje Akmenėje. Marija nurodė, kad nepažįstamas asmuo tą padarė V. Kudirkos gatvėje, miškelyje šalia vandens telkinio.
Nukentėjusioji policijai aiškino neseniai su vyru iš Mažeikių atsikrausčiusi į Naująją Akmenę. Kadangi Marija mieste nieko nepažįsta ir jai čia liūdna, kartais į autobusų stotį eidavo pasitikti iš darbo grįžtančio vyro. Liudytoja nurodė dėl atminties turinti neįgalumą, tad kai kurių dalykų galinti neatsiminti.
Marija policijai aiškino, kad birželio 13 d. stoties rūkomajame laukė sutuoktinio. Tuo metu jai iš nugaros, nuo degalinės pusės, priėjo nepažįstamas vyriškis – šviesių trumpų plaukų, apie 150 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, sportiškas. Nepažįstamasis moterį užkalbino ir prisistatė esantis Darius. Vyras ėmė Mariją kalbinti ir kviesti išgerti, tačiau ši, išsigandusi, atsikalbinėjo. Moters aiškinimu, vyras ją čiupo už rankos ir ėmė tempti, ši įsikibo šiukšliadėžę, šaukė „gelbėkit, padėkit“, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Moters liudijimu, vyriškis ją vedėsi „Maximos“ parduotuvės link, per pėsčiųjų perėją, už degalinės nusivedė į miškelį. Visą laiką vyriškis auką vedė už rankos.
Birželio 16 d. Marija vėl nuėjo į autobusų stotį. Čia vėl atsirado tas pats nepažįstamasis, kalbino eiti į miškelį, klausė, ar patiko praėjusį kartą. Moteris verkė, tačiau nepažįstamasis ją vėl griebė už rankos ir ėmė vestis miškelio link. Šįkart moteriai pavyko pabėgti, kada šis nusisuko atlikti gamtinių reikalų.
Penktą mėnesį nėščia moteris pagaliau apie patirtą siaubą papasakojo vyrui ir kreipėsi į policiją. Marija nurodė, kad ją išprievartavo Darius.
Tą patį moteris tvirtino papildomos apklausos metu. Po išžaginimo jokių mėlynių ar kitų sužalojimų neliko. Ji fiziškai jautėsi gerai, tad pas medikus nesikreipė.
Rugpjūčio mėnesį Marija iš policijos pateiktų nuotraukų atpažino įtariamąjį. Paaiškėjo, kad jo vardas tikrai Darius. Dar po kurio laiko ji vyrą atpažino gyvai.
Papildomos apklausos metu moteris sakė žinanti, kad šis vyras Darius yra jos vyro draugas, su juo susipažino jau po vestuvių. Ji negalėjo paaiškinti, kodėl ankstesnių apklausų metu sakė šio vyro nepažįstanti. Marija aiškino, kad Darius ne kartą nakvojęs jų namuose, tačiau ji lytinių santykių su sutuoktinio draugu neturėjusi.
Su draugu nesipyko: norėjo atgauti 5 eurų skolą
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba pateikė išvadą, kad Marijai diagnozuoti plataus spektro psichikos sutrikimai. Tiriamoji ekspertizės metu nebendradarbiavo, ji ne kartą gydyta psichiatrijos ligoninėje. Nuo paauglystės jai ėmė reikštis hiperseksualumas, asocialumas, neadekvataus elgesio epizodai.
Ikiteisminio tyrimo metu minėtam vyro draugui Dariui pareikšti įtarimai. Jis apklausos metu neprisipažino žaginęs moterį ir aiškino nukentėjusiąją gerai pažįstantis, bendraujantis su ja ir jos vyru, mobiliajame telefone išsisaugojęs telefono numerį ir susirašinėjimus.
Tuo metu Marijos vyras pasakojo po vedybų tapęs dėl protinio atsilikimo neįgalios moters globėju ir vyru. Jis pasakojo birželio 13 d. grįžęs iš darbo, tačiau žmona jo stotyje nepasitikusi. Jis sutuoktinę rado namie, Marija kaip visada buvo užsidariusi ir keista. Birželio 16 d. jis žmoną sutiko „Maximoje“ – vienatvę jautusi moteris čia eidavo pasivaikščioti. Tą vakarą žmona buvo keista, kitą dieną buvo suirzusi, į užduodamus klausimus reagavo verksmu. Po ilgų įkalbinėjimų ji vyrui pasitarė, kad ją išprievartavo nepažįstamas vyriškis – kur ir kaip Marija nepasakojo, tik verkė.
Kad draugas Darius galimai išžagino žmoną, vyras sužinojo iš jos pačios vėliau. Kai Darius lankėsi svečiuose, bičiulis jo paklausė, kodėl šis taip negražiai pasielgė su jo žmona, tačiau Darius jam nieko neatsakė. Abu vyrai tuomet buvo neblaivūs. Apklausos metu Marijos sutuoktinis sakė, kad nors ir žinojo apie prieš žmoną panaudotą prievartą, su draugu nesipykęs ir toliau bendravęs, nes norėjo atgauti 5 eurų skolą. Jis taip pat pasakojo nepastebėjęs, kad jiems būnant kartu draugas „kabintų“ žmoną ar kitaip prie jos meilintųsi. Vyras pripažino: jam žmona tikrai nemeluotų, tad tai tikrai galėjo būti Darius.
Teisėsaugą sudomino viena Marijos vyro Dariui nusiųsta žinutė: „Laukem o p... dusi“. Vyras teisinosi, kad taip draugo Dariaus klausė, ar šis duos išgerti alaus.
Jokių įrodymų nerado
Tačiau, patikrinus netoliese esančios degalinės vaizdo įrašus, juose nesimatė nei ant suoliuko sėdėjusios Marijos, nei jos nupasakotų grumtynių, nei praėjimo takeliu pro degalinę. Be to, atlikus Marijos psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad jai diagnozuoti plataus spektro psichikos sutrikimai nuo įgimtos silpnaprotystės iki paranoidinės šizofrenijos. Teisėsaugai abejonių sukėlė ir tai, kad abu kartus jokių liudytojų neužfiksuota.
„Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti“, – konstatavo prokuroras. Nutarime taip pat pacituotas Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimas, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, primintos Aukščiausio Teismo nutartys, pagal kurias kaltu asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Būtent todėl prokuroras Anatolijus Ivanovas ikiteisminį tyrimą nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Tuo pačiu kaltinamajam Dariui panaikinta paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šį nutarimą buvo galima apskųsti.
Paklausus apie išžaginimą, prasidėjo panikos priepuolis
Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, kad dokumente apie nutrauktą tyrimą neatsispindi nė menka dalelė tos tragedijos, kurios liudininkėmis buvo socialinės darbuotojos.
„Pačią Mariją mes susiradome perskaitę DELFI straipsnelį apie išprievartautą moterį. Šiaip ne taip per Telšių pareigūnus ją suradome, pareigūnai paklausė jos, ar nori mūsų pagalbos, ji sutiko. Atvykę į N. Akmenę radome 24 metų visiškai sutrikusią, kaip vaikas atrodančią ir besielgiančią moterį, turinčią I neįgalumo grupę, kuri, pakalbinta apie prievartą, pradėjo baisiai raudoti, jai prasidėjo panikos priepuolis.
Ji tvirtino, kad prievartautojas Darius yra vyro draugas, bet vyras nepyksta ant jos, jai atleidžia. Po kiek laiko susipažinome su epilepsija sergančiu vyru. Jis tvirtino, kad išeidamas iš namų Mariją užrakina, neduoda jai telefono, pinigų, nes ji tik prisidaro bėdų. Marija laukėsi, svajojo apie vaikelį. Vyras planavo didelę šeimą bei ruošėsi vykti į Ispaniją, nes Lietuvoje nėra gyvenimo“, – pasakoja K. Mišinienė. Mariją ji apibūdino kaip 24 m. moterį 8 m. vaiko protu, kuri po išprievartavimo bijojo tamsos ir viena būti namuose.
„Gimus vaikeliui, tarnybos labai stebėjo šeimą, vyras vis labiau nervinosi. Pavyzdžiui, policijai nusprendus surengti psichiatrinę ekspertizę, vyras pareiškė, kad tiesiog jos neišleis, moteris pradėjo maldauti palikti ją ramybėje, nes ji „vyro nuosavybė, ji priklauso jam“. Teko prašyti tyrėjos tiesiog atvykti į namus ir išvežti moterį į ekspertizę policijos mašina, nes kitaip tiesiog buvo šimtai priežasčių, kodėl tai neįmanoma.
Matydamos, kad vyras planuoja šeimai išvykti į užsienį, per advokatę kreipėmės į prokuratūrą, prašydamos apklausti Mariją pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pasakojome apie akivaizdų vyro trukdymą tyrimui. Prokuratūra atmetė mūsų prašymą apklausai teisme, kuri būtų įtvirtinusi moters parodymus“, – dėsto K. Mišinienė.
Jos aiškinimu, viskas baigėsi taip, kaip ir bijota – šeima išvyko, o prokuratūra nutraukė tyrimą.
„Turime pasakyti, kad ir būdama nėščia, ir po gimdymo Marija niekada nenustojo bijojusi prievartautojo, užėjus kalbai apie jį, pradėdavo drebėti, verkti, visa pasikeisdavo.
Mes apstulbusios, kaip prastai jai atlikta psichiatrinė ekspertizė, visiškai neatspindinti paties įvykio, jo pasekmių, užrašyti tik kažkokie niekai. Prokuroras buvo susigalvojęs atlikti pakartotinę ekspertizę, bet Marija jau buvo išvykusi. Mūsų išvada – prokuroras nepasiruošęs, nemoka dirbti su neįgaliais asmenimis, nesugebėjo net ekspertizei suformuoti tinkamų klausimų“, – sakė KOPŽI vadovė.
Pasak K. Mišinienės, prokuroro paaiškinimai, kad kameros kažko neužfiksavo ar stotyje neatsirado liudytojų tik parodo, kad šiame tyrime buvo visiškai neįsigilinta į didžiulę negalią turinčios moters mąstymą ir elgesį – ji klusniai visada vykdė bet kokius visų reikalavimus, ji paniškai bijojo prievartautojo, ji nuosekliai pasakojo apie pati prievartos aktą ir pan.
Ji stebisi, kodėl nukentėjusiosios vyrui nesuteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jam neuždrausta išvykti iš Lietuvos. K. Mišinienės teigimu, prasidėjus tyrimui Marija kartu su vyru ir gimusiu vaikeliu išvyko į Ispaniją pas vyro gimines. Kadangi nukentėjusios Lietuvoje nėra, nebuvo ir galimybės apskųsti prokuroro nutarimą.
Prokurorui viskas aišku
„Tyrimo metu visiškai nebuvo duomenų, kurie nors kažkiek patvirtintų, kad šis faktas galėjo realiai egzistuoti. (…) Tėra jos parodymai, bet jos sveikatos būklė tokia, kad, panašu, žmogus šią istoriją galėjo ir sukurti, sveikatos būklė padiktavo jos duotus parodymus“, – DELFI kalbėjo prokuroras A. Ivanovas.
Prokuroro aiškinimu, byla buvo tiriama gana ilgai, surinkta pakankamai daug duomenų. „Mano manymu, šie faktai iš esmės nepasitvirtino. Nukentėjusiajai buvo atliktos ekspertizės, buvo galimybė išdėstyti argumentus ikiteisminio tyrimo metu, kokie prašymai buvo, viskas buvo atlikta, rezultatas toks, koks yra“, – kalbėjo jis.
Prokuroro teigimu, turint argumentų, buvo galima kreiptis skundu į aukštesnįjį prokurorą.