O kad ši nesugebėtų jo pamiršti, vyras peiliu ant jos kojos net išpjaustė savo vardą. „Sakė, kad taip daro tik dėl to, jog aš jo vardą prisiminčiau visą gyvenimą“, – prisipažino mergina.
Ir vargu, ar ji dar kada nors iš savo atminties sugebės ištrinti tą nepilną mėnesį, kurį praleido Kaune gerai žinomo tatuiruočių meistro namuose. Šis meistras – Tadas Ivanovas.
Nuo praėjusių metų balandžio 24 dienos teisėsaugos pareigūnų sulaikytas ir iki šiol teismo sprendimu už grotų laikytas T. Ivanovas į laisvę išeis dar negreitai – teismas jį pripažino kaltu ne tik dėl jaunos merginos nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bet ir grasinimo nužudyti bei seksualinio prievartavimo. Už šiuos nusikaltimus tatuiruočių meistrui teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią nurodė atlikti pataisos namuose.
Be to, teismas nusprendė, kad T. Ivanovas nukentėjusiąja pripažintai dabar jau buvusiai savo draugei privalės sumokėti 7 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti. Bet šie pinigai neatpirks tos skriaudos, kurią mergina patyrė – ji dar stebisi, kad išvis išliko gyva.
Tuo metu T. Ivanovas iki šiol bando vaizduoti nuskriaustąjį – niekada jam pateiktų kaltinimų nepripažinęs vyras sako, kad buvusi draugė jį apšmeižė.
„Niekad jai negrasinau, paimkite ir perskaitykite žinutes mesendžeryje – ten yra pokalbiai apie seksą ir jos sutikimas tai daryti savo noru, – sakė jis. – Ji norėjo su manimi kurti šeimą, bet nesusiklosčius santykiams mane apšmeižė, nes aš nesutikau susitikti su jos šeima.“
„Mano santykiai su ja buvo tik dėl sekso, visi susitikimai vyko mano namuose, – pridūrė T. Ivanovas. – Bendravimas vyko ne mano, o jos iniciatyva – ji man pasiūlė susituokti po pažinties vos praėjus savaitei ar dviem. Aš nesutikau – juk mes nepažįstami, o ji dėl to supyko, manau, kad tai galėjo prisidėti ir prie to, dėl ko melagingai ji mane apkaltino.“
Apie tai, kas įvyko tarp jo ir dabar jau buvusios jo draugės, T. Ivanovas pareigūnams nenorėjo pasakoti – esą ką ir besakytų, jo paaiškinimai nieko nepakeistų. Tiesa, vyras pridūrė, kad yra apšmeižtas, nes prieš buvusią draugę nesmurtavo, jos neprievartavo, o esą viskas buvę priešingai – būtent merginai patikdavo „grubus seksas“, kurio jis atsisakydavo.
Anksčiau neteistam T. Ivanovui iškeltą baudžiamąją bylą ištyrę pareigūnai nustatė, kad jis ne tik savo draugei peiliu ant kojos įrėžė savo vardą, bet ir nuolat prieš šią smurtavo – peiliu suraižė abi rankas, dešinę koją, o kairę koją peršovė pneumatiniu pistoletu, arbaletu.
Be to, jis ne vieną kartą skirtingose situacijose baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą – neleisdamas jai pasakoti savo šeimos nariams apie jį, liepdamas greičiau grįžti pas jį, neleisdamas išsikviesti pagalbos, kai arbaletu peršovė jai koją.
„Nukentėjusioji jo bijojo“, – teismas nurodė, kad sistemingai savo draugę bauginęs vyras taip pat ją išprievartavo analiniu būdu.
Tuo metu dabar jau buvusi T. Ivanovo draugė pasakojo, kad su jos gyvenimą pragaru pavertusiu vyru susipažino dar praėjusių metų kjovo pabaigoje autobuse.
„Maždaug nuo balandžio pradžios apsigyvenome kartu jo nuomojamame bute“, – prisiminė mergina.
Jos teigimu, naujasis draugas iš pradžių su ja gražiai elgėsi, bet kartą netikėtai iš spintelės „išsitraukė šautuvą, juo nusitaikė man į veidą ir taip laikydamas liepė nusimauti kelnes ir apsiversti ant pilvo – tai buvo pirmas mūsų lytinis aktas.“
„Kitą dieną jis pasakė, kad aš čia gyvensiu, – pasakojo mergina. – T. Ivanovas pasakė niekam ir niekur neviešinti jo vardo, kitaip blogai baigsis. Aš atsivežiau savo būtniausius daiktus ir apsigyvenau jo nuomojamame bute. Čia gyveno ir kitas vaikinas, tik kitame kambaryje.“
Mergina pasakojo, kad kartą į namus vakare grįžusi ji aptiko čia besilinksminančią kompaniją, kurios gretose buvo ir viena moteris.
Tačiau apie naująjį savo draugą mergina jau buvo papasakojusi ir savo mamai, ir krikštamotei, su kuria palaikė labai artimus ryšius, ir bendradarbėms: „Buvau pasakiusi jo vardą, taip pat ir tai, kad jis yra tatuiruočių meistras“.
Bet po pokalbio su save prokurore pavadinusia moterimi mergina teigė daugiau niekam apie T. Ivanovą nepasakojusi.
„Išsigandau, kad bus susidorota ir su manimi, ir su mano šeima“, – sakė ji. Ir tuo pačiu pridūrė, kad tuo metu jau buvo patyrusi tiek fizinį smurtą, tiek sulaukusi grasinimų. Bet išsikelti iš T. Ivanovo namų ji net nebandė.
Mergina pasakojo, kad kartą buvo išvažiavusi susitikti su mama, o grįždama norėjo įsiteikti savo mylimajam, todėl nupirko picą.
„Kai jis atidarė duris, jau buvo su arbaletu, ginklas buvo užtaisytas – jis iš karto ėmė šaukti, liepė pasakyti, ką aš apie jį papasakojau savo mamai, sakė, kad viską meluoju, nors iš tikrųjų mamai nieko nepasakojau, dėl to ji man net sakė, jog esu pasikeitusi, nebebendraujanti su šeima, klausė, ko aš bijau, – kalbėjo mergina. – Tą vakarą Tadas buvo išgėręs, piktas, agresyvus. Jis man pasakė: „Aš tave šiandien nušausiu“. Atsisėdau ant lovos, jo atsiprašiau, bet Tadas į mane nusitaikė su arbaletu. Labai išsigandau, užsimerkiau. Ir tada pajutau didžiulį skausmą kojoje, kairėje šlaunyje, buvo daug kraujo. Kai Tadas šovė į mane, jis stovėjo maždaug už metro nuo manęs. Aš labai verkiau iš skausmo, bijojau, kad nenukraujuočiau, todėl šalikėliu apsirišau koją.“
Mergina sakė, kad pagalbos negalėjo išsikviesti, nes T. Ivanovas neleido: „Peršovęs koją, jis iš manęs atėmė telefoną.“
Visa tai, anot jos, matė tame pačiame bute kartu gyvenantis T. Ivanovo draugas: „Jis atėjo į kambarį, matė, kad mano koja kraujuoja. Jie kažką kalbėjosi, aš prašiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet Tadas atsakė, kad nebesvaigčiau. Kad reikia kviesti greitąją, sakė ir jo draugas, pažymėjęs, jog aš galiu nukraujuoti ir numirti, bet Tadas jam taip pat pasakė – nejuokauk. Ir greitosios nekvietė.“
„Kitą dieną man reikėjo eiti į darbą, nors peršautą koją labai skaudėjo – išeinant Tadas prigrasino niekam apie tai nepasakoti, – neįtikėtiną istoriją tęsė mergina. – Sesuo darbe klausė, kodėl šlubuoju, nes taip vaikščiojau dėl šautinės žaizdos kojoje, bet jai nesakiau tiesos – pamelavau, kad susitrenkiau užkliuvusi už laiptų.“
Mergina teigė, kad jai labai skaudėjo peršautą koją, ji prašė T. Ivanovo leisti nuvažiuoti pas gydytoją, bet šis uždraudė.
„Kai grįžau namo iš darbo, jis pasakė, kad pas jokį gydytoją nevažiuosiu ir į vandenį ar į šampaną kažko įmaišė ir liepė išgerti, – sakė ji. – Išgėrusi pajutau, kad kojos tiek daug nebeskaudėjo, bet nebegalėjau užmigti. Tokį poveikį jaučiau gal dvi naktis.“
Nukentėjusioji apklausos metu taip pat nurodė, kad T. Ivanovas vėliau jai sužalojo ir kitą koją.
„Kai grįžau iš darbo, Tadas buvo išgėręs, be to, jis dar į nosį sutraukė kažkokius miltelius, – pasakojo ji. Ir pridūrė, kad tai buvo paskutinis vakaras, kai buvo tuomečio draugo namuose. – Aš tą vakarą vėlavau grįžti iš darbo, todėl Tadas buvo labai supykęs. Kaip tik tą vakarą man dar paskambino krikšto mama, klausinėjo, kodėl aš bėgu nuo šeimos, kas čia vyksta, ar manęs niekas nemuša. Aš užsidariau vonioje, norėdama pakalbėti su ja, atsiprašiau savo krikšto mamos, sakydama, kad man viskas gerai, kitą dieną viską paaiškinsiu. Tadas buvo labai piktas ir brovėsi į vonią – įėjęs jis čiupo man už plaukų ir ėmė mane skandinti, mano galvą kišdamas į vonią, kurioje buvo užmerkti rūbai. Po to jis man nupjovė plaukus ir partempė į kambarį.
Čia aš iš karto išjungiau šviesą ir pasislėpiau kampe, o jis su peiliu rankoje manęs ieškojo, o kai surado, supjaustė rankas ir koją. Pjaustė dilbius, plaštakas, o ant kojos išpjaustė savo vardą – Tadas. Sakė tai padaręs tam, kad tą vardą prisiminčiau visą gyvenimą. Kažkuriuo metu jis pjaustėsi ir pats save, žalojo savo kūną, po to dar ir burnos vidų, jis laižė kraują nuo peilio, taip pat supjaustė ir lovą. Taip darydamas jis tiesiog sakė, kad aš per daug meluoju.
Buvo parvertęs mane ant lovos, smaugė mane virve, taip pat dusino, o paėmęs šautuvą mušė man į kojas, rankas, vieną kartą į dešinį petį. Aš jo atsiprašiau, žadėjau jam sumokėti tiek, kiek reikia, žadėjau niekam nieko nepasakoti ir pabėgti kartu su juo į užsienį.
Egzekucija tuo nesibaigė – kambaryje, verčiama T. Ivanovo, mergina ant popieriaus lapo parašė jo padiktuotus žodžius, jog sutinka, kad šis su ja darytų ką tik panorėjęs.
„Jis taip reikalavo padaryti“, – sakė nukentėjusioji, kuriai tą naktį iš T. Ivanovo namų vis dėlto pavyko pasprukti.
„Apie 3 val. nakties dukra grįžo į namus visa šlapia, sumušta, išsigandusi, ištisai verkė, – pasakojo nukentėjusiosios motina. – Grįžusi ji iš karto nuėjo praustis, ji buvo visa mėlyna, supjaustyta, ant kojos matėsi išpjaustytas vardas Tadas, jos visas paltukas buvo kruvinas. (…) Kitą dieną dukra viską papasakojo – iškviečiau greitąją ir policiją.
Dukra papasakojo baisių dalykų, kaip ją T. Ivanovas tvirkino, pjaustė, kaip ją mušė, smaugė. Dukra sakė patyrusi ir lytinę prievartą. Viskas vyko ne vieną kartą. Po šių įvykių dukra kreipėsi psichologo pagalbos, taip pat lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Jai išrašė vaistų, kuriuos vartoja. Psichologo konsultacijos jai teikiamos iki šiol, kursas dar nebaigtas.
Dukra vis dar gyvena baimėje, niekur viena nevaikšto, visur ją reikia lydėti. O T. Ivanovas dukrai ne vieną kartą skambino ir iš tardymo izoliatoriaus, todėl sesuo jai patarė jo numerį užblokuoti. Bet ji vis tiek neturi ramybės – ją net gatvėje gąsdino kažkokie nepažįstami vaikinai, liepė atsiimti kaltinimus.“
Kad buvo seksualiai prievartauta, pareigūnams prisipažino ir pati nukentėjusioji – jos teigimu, T. Ivanovas ją išprievartavo analiniu būdu. Tiesa, apie tai ji papasakojo ne iš karto – merginai buvo gėda, bet paraginta krikšto mamos ji sukaupė drąsos ir papasakojo apie patirtą prievartą.
„Jis tai padarė prievarta, aš nesutikau, jam ne kartą buvau sakiusi, kad tai man yra labai šlykštu, tai – moters žeminimas, bet Tadas nereagavo, jis tik juokėsi“, – prisipažino ji.
Mergina pridūrė, kad, nors ir buvo patyrusi fizinį smurtą, bet iš T. Ivanovo namų neišėjo, nes bijojo.
Bijojo, kad T. Ivanovas nenužudytų jos šeimos.
„Jis sakydavo, kad nušaus mano mamą ir privers į tai mane žiūrėti, taip pat sakydavo, kad mano mamai ir seseriai nupjaus galvą, – sakė nukentėjusioji. – Jis sakė, kad ir man nupjaus skalpą, taip pat kartojo, kad man reikia nupjauti liežuvį, mane sudegins gyvą arba supjaustys gabalais, tuomet išvirs ir suvalgys, taip nepalikdamas įrodymų.“
„Tadas yra labai pavydus, jam labai nepatikdavo, kad jo draugė negrįždavo į namus jų sutartu laiku, – sakė jis. – Gyvenant tame pačiame bute su Tadu, šis man ne kartą demonstravo ginklus, jis ginklams turėjo silpnybę, bute labai dažnai mėtydavosi šratinio pistoleto šratai, ne kartą esu girdėjęs pokšėjimą, suprasdavau, jog tai Tadas šaudo savo malonumui.“
Vyras stebėjosi, kodėl T. Ivanovo draugė ateidavo į jo namus, nors ir patirdavo prievartą. Ir net po to, kai šiai buvo peršauta koja.
„Tada neiškviečiau medikų ir policijos, nes pats buvau sukrėstas, nesuvokiau situacijos rimtumo ir man iki šios dienos yra nesuvokiama, kodėl ta mergina ateidavo į butą nepaisydama tokio Tado elgesio – juk kitą dieną po to, kai buvo peršauta koja, ji išėjo į darbą, o vakare vėl sugrįžo į butą ir su Tadu bendravo įprastai: gamino valgį, ėjo pasivaikščioti, ir toliau girdėjau iš jų kambario sklindančius lytinių santykių garsus, – sakė Marius. – Tiksliai negaliu pasakyti, bet per visą laiką buvo tik kelios naktys, kai jie nesantykiavo, bet žinau, kad taip buvo tik todėl, jog Tadas tuomet buvo pasidaręs tatuiruotę ant savo lytinio organo.“