Prieš 20 metų į kraupią avariją patekęs ir tik per stebuklą išgyvenęs, bet likusiam gyvenimui neįgalus likęs 55 metų nukentėjusysis šį kartą neturėjo jokių galimybių išgyventi: jam buvo daužoma ne tik galva, bet, ko gero, šokinėjama ir ant krūtinės, nes šonkauliai buvo lūžę net keletą kartų, be to, vyras prieš mirtį patyrė ypač dideles kančias, nes jam taip pat buvo sužaloti lytiniai organai.
„Varpos ir sėklidžių sužalojimai (padaryti ne vieną kartą suduodant smūgius) sukėlė didelius skausmus, nes lytinių organų srityje yra gausu nervinių galūnėlių, o šonkaulių apatiniais paviršiais tęsiasi tarpšonkauliniai nervai – jų žalojimas ir sukėlė didelius skausmus“, – teigiama teismo medicinos ekspertų išvadose.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Trakų rajono Gratiškių kaime gyvenęs ir vietos gyventojams daugybę metų siaubą kėlęs 30 metų Sergejus Trafimovas iki šiol nejaučia gailesčio dėl įvykdyto labai žiauraus nusikaltimo. Maža to, policijos pareigūnams gerai žinomas recidyvistas pareiškė, jog jo sąžinė švari – esą su motinos sugyventinio nužudymu jis niekaip nesusijęs.
„Nesuprantu, kodėl čia man lavoną paišo, aš nematau to lavono, net nežinau, kas jam nutiko gyvenime – pateikite man įrodymus, kad jis yra nužudytas, parodykite man jo lavoną, nes iš tikrųjų jis yra gyvas, kartu su manimi sėdi toje pačioje kameroje“, – kaltės kratęsis S. Trafimovas, ko gero, bandė apsimesti nepakaltinamu. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ne tik iš karto po nužudymo, kai buvo sulaikytas sprunkantis nuo policijos pareigūnų, bet ir teisme, kuris išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis dėl tyčinio nužudymo.
Bausmė, kuria siekiama pakeisti požiūrį
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija, kuriai pirmininkavo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys, paskelbė, kad nekyla abejonių dėl S. Trafimovo kaltės, nors ir nėra žmonių, kurie būtų matę, kaip itin žiauriai buvo nužudytas žmogus, tačiau ant akmens, plytos ir plaktuko, kuriuo buvo daužomas nukentėjusysis, rasti S. Trafimovo DNR pėdsakai, be to, žudikas savo motinai, kuri ir iškvietė pagalbą, iš karto po nužudymo buvo prisipažinęs, kad jos sugyventinį daužė plaktuku.
Anot teismo, nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 30 trauminių poveikių: „Visa tai parodo itin skausmingą, žiaurų ir kankinantį nužudymo būdą, nepriklausomai nuo to, kokio stiprumo skausmą nužudytasis jautė; rodo kaltininko ypatingą žiaurumą ir šaltakraujiškumą“.
Anot teismo, S. Trafimovas „aiškiai suvokė, jog gyvybę nukentėjusiam atima itin žiauriai, kankinančiai ir sąmoningai pasirinko tokį jo gyvybės atėmimo būdą“.
„Daužydamas nukentėjusįjį plaktuku, plyta, akmeniu, rankomis ir kojomis į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, S. Trafimovas suvokė, kad ne tik padarys jam įvairaus mąsto sužalojimus, bet ir sukels didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias bei veikdamas tokiu būdu atims jam gyvybę, ir to siekė“, – apkaltinamajame nuosprendyje nurodė teisėjo A. Budrio pirmininkaujama kolegija.
„Teismo įsitikinimu, 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo asmeniui grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą“, – skirdami laisvės atėmimo bausmę pabrėžė teisėjai.
Šį nuosprendį nuteistasis dar galės skųsti apeliacine tvarka, tačiau, ar taip pasielgs, dar neaišku – po nužudymo jis savo motinai buvo prisipažinęs, kad nesugeba gyventi laisvėje ir nori grįžti atgal į įkalinimo įstaigą.
„Nepergyvenk, porą kartų trenkiau plaktuku“
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Trakų rajone, Gratiškių kaime gyvenęs vyras buvo nužudytas dar 2020 m. rugsėjo 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2.25 val., kai jo kūną prie gyvenamojo namo surado sugyventinė ir iškvietė greitosios pagalbos medikus. Šie smarkiai sumuštam vyrui niekuo negalėjo padėti – jis jau buvo miręs.
Anot ekspertų, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai rankomis, kojomis, plaktuku bei akmenimis į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę, pilvą, sėklides bei kitas kūno vietas; nukentėjusiajam padaryti daugybiniai kūno sumušimai, dėl ko nukentėjusysis, paliktas sumuštas ir sunkiai sužalotas, dėl daugybės jam padarytų sužalojimų patyręs didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias, o dėl pakartinio krūtinės traumavimo, kuomet buvo pakartotinai žalojami lūžgaliai ir masyvūs lytiniai organai – varpa ir sėklidės, nukentėjusysis mirė.
Vienintelė šio tragiško įvykio liudytoja yra nužudytojo sugyventinė ir nužudymu apkaltinto S. Trafimovo motina. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme moteris pasakojo, kad su nužudytuoju kartu gyveno beveik keturis metus.
„Iš pradžių tai aš pas jį, tai jis pas mane gyveno, o po to ėmėme gyventi kartu, viskas prie mūsų namų ir įvyko, – kalbėjo moteris. – Mano sūnus prieš dvi savaites buvo grįžęs iš pataisos namų, jis gerai pažinojo mano sugyventinį, nes su juo bendravau dar tuomet, kai jis buvo laisvėje. Tarp jų konfliktų nebuvo, jie normaliai bendravo, kalbėdavosi, – nežinau, kas sūnui užėjo. Tą dieną iš darbo grįžau apie 23 val., buvau truputį išgėrusi. Sugyventinis buvo namuose, bet paskui išėjo pas kaimyną butelio ir nebesugrįžo.“
Moters teigimu, tuo metu jos sūnus buvo namuose, ji nieko įtartino nepastebėjo ir netrukus užmigo.
„Kai atsibudau, sūnus sėdėjo kambaryje prie stalo, paklausiau, kur yra mano sugyventinis, o jis pasakė, kad voliojasi lauke, – sakė liudytoja. – Klausiau, ar jis prisigėrė, bet sūnus pasakė, kad nepergyvenčiau, nes jis jam porą kartų trenkė plaktuku. Išėjusi į lauką pamačiau ant žemės gulintį sugyventinį – apipyliau jį vandeniu, nes maniau, kad jis tik sąmonę prarado. Tai buvo prie namų, prie pat durų. Tuomet grįžau namo ir paklausiau: „Už ką?“. Sūnus pasakė: „Kam jis mano moterį... (necenzūriniai žodžiai)“, t. y., kad jis su jo moterim miega). Nežinau, ką sūnus turėjo omenyje, apie kokią moterį kalbėjo, nes nieko nemačiau ir nežinau.“
Kalėjimas – tarsi namai
Moters teigimu, tuomet jos sūnus prisipažino, kad nesugeba gyventi laisvėje ir nori atgal į kalėjimą.
Išsigandusi moteris iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet jie atvykę nieko jau negalėjo padėti, todėl paskambino kriminalistams.
„O tada mano sūnus kažkur dingo, manau, jis iššoko per langą, nes atvykę pareigūnai jo jau nerado ir ieškojo su šunimi ieškojo“, – sakė liudytoja.
Moteris negalėjo pasakyti, ar tą dieną jos sūnus girtavo, tačiau patikino, kad nei ji, nei jos sugyventinis su juo alkoholio kartu nevartodavo.
„Kaip žmogus, sūnus yra ramus, bet jam kartais užeina, – kalbėjo žudiko motina. – Kalėjimas jam – jau kaip gimti namai, nes iš jų nespėja išeiti.“
Moteris taip pat pabrėžė, kad jos sūnus žinojo, jog jos sugyventinis yra neįgalus: „Viena galvos pusė buvo paralyžiuota, taip pat jis viena ausimi buvo kurčias, vieną kūno pusę jam buvo sunkiau valdyti.“
Šiuos sužalojimus vyras buvo patyręs per avariją dar 1999 m., į kurią buvo patekęs su savo dvyniu broliu. Tik šis joje neišgyveno.
S. Trafimovas buvo sulaikytas tą pačią naktį, maždaug apie 4 val., ant kelio, netoli namų. Anot pareigūnų, vyras bandė bėgti nuo jį sulaikančių Trakų policijos pareigūnų, jiems priešinosi, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“.
Siekė atimti gyvybę
Kodėl buvo nužudytas vyras, teismas taip ir neišsiaiškino.
„S. Trafimovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodymų nedavė, todėl teismas iš esmės neturi galimybės konkrečiau įvertinti S. Trafimovo veiksmų motyvų, – pabrėžė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas. – Apie tai, kodėl S. Trafimovas nužudė žmogų, užsimena tik liudytoja, kaltinamojo motina. Anot liudytojos, S. Trafimovas, paklaustas, kodėl taip pasielgė, nurodė: „Kam jis mano moterį <...>?“ (necenzūriniai žodžiai – kad jis su jo moterim miega). Tačiau liudytoja nurodė, kad ji nežino, ką sūnus turėjo omenyje (kokią moterį), nes nieko nematė. Nepaisant to, iš byloje nustatytų objektyvių aplinkybių – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdžio ir kiekio (per 30 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, daugybinius šonkaulių lūžius ir pan.) teismas gali daryti tik vienintelę išvadą, kad S. Trafimovas siekė jį nužudyti, sukeldamas jam kuo daugiau kančių.“
„Teismui nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis S. Trafimovas aiškiai suvokė, jog gyvybę nukentėjusiam atima itin žiauriai, kankinančiai ir sąmoningai pasirinko tokį jo gyvybės atėmimo būdą ‒ daužydamas jį plaktuku, plyta, akmeniu, rankomis ir kojomis į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, ne tik padarys jam įvairaus mąsto sužalojimus, bet ir sukels didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias bei veikdamas tokiu būdu atims jam gyvybę, ir to siekė“, – pabrėžė A. Budrio pirmininkaujama teisėjų kolegija.
Jų teigimu, ekspertai nurodė, kad kad nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis ir apimtis leidžia daryti išvadą, jog nužudytasis pirmuosius smūgius gavo į veidą, tuomet atsidūrė horizontalioje padėtyje – aukštielninkas ir buvo žalojamas gulintis. Manoma, kad vyras dar bandė gintis nuo smurtautojo.
Nepritarė draugystei
Nužudytojo sesuo teisme pasakojo, kad nei ji, nei kiti šeimos nariai nepritarė, kad brolis gyventų su girtauti mėgstančia kaimyne.
„Mes su nesutarėme, nes, kai ji ateidavo į mūsų tėvų namus, kur anksčiau gyveno brolis, ji beveik visą laiką būdavo girta, – sakė brolio netekusi moteris, – Brolis su ja gyveno apie 3 metus, nes kai jos vyras mirė, ji iš karto „prisistatė“ prie mūsų brolio, mes ją vijome, prašėme paliktų brolį ramybėje, nes jis buvo neįgalus ir jam nebuvo galima gerti, tačiau ji taip ir neatstojo.“
Moteris prisipažino, kad vos tik sužinojo apie brolio nužudymą, iš karto nuvyko į jo namus.
„Čia radome sugyventinę, ji buvo išgėrusi, prisipažino, kad jos sūnus nužudė mūsų brolį, – kalbėjo nukentėjusioji. – Ji sakė, kad tuomet, kai tai įvyko, miegojo, o kai atsikėlė, jau buvo per vėlu, todėl iškvietė pagalbą.“
Moters teigimu, jos brolis greičiausiai galėjo būti nužudytas dėl pinigų – kai nuvažiavo pas jo sugyventinę paimti paso, ši padavė piniginę, kurioje tebuvo vos keturi eurai, nors išvakarėse jis iš bankomato buvo nusiėmęs 200 Eur.
Nukentėjusioji taip pat prisipažino, kad jos brolis, nors ir buvo neįgalus, tačiau iš visų jėgų kabinosi į gyvenimą.
„Jis buvo patyręs smegenų traumą, buvo paralyžiuotas, jam ir stuburas, ir kojos buvo sulaužytos, – visai tai po sunkios avarijos, kurią patyrė 1999 m. ir vos išgyveno, – sakė nužudyto sesuo. – Brolis vaikščiojo, šlubavo, kairę kūno pusę sunkiai valdė. Bet jis pats apsitvarkydavo ir jam tai labai gerai sekėsi, be to, nors ir sunkiai valdė kūną, bet dar eidavo ir kažkur pinigėlių uždirbdavo, padėdavo, jei kam reikėdavo.“