„Tada jis vėl ėmė mane smaugti, galvojau, kad dabar tikrai mane pasmaugs, nes kaklą rankomis spaudė net kokius tris kartus stipriau nei pirmą kartą, be to, smaugdamas sakė, jog vis vien mane išžagins ir tada jau nepaliks gyvos – aš nieko negalėjau pasakyti, man stipriai trūko oro, – policijoje kalbėjo nukentėjusioji mergina. – Pradėjau rankomis ieškoti ko nors, kuo galėčiau kaip nors nuo jo apsiginti – dešine ranka užčiuopiau kažkokį daiktą – sunkų pagalį, užsimojau juo vieną kartą ir smogdama kažkur pataikiau. Po smūgio jis paleido mano kaklą, atsitraukė, – ir tik tada pamačiau, kad šiam trenkiau su kirviu. Jis iš skausmo šaukė, o aš apsiverčiau ant pilvo, atsistojau ant kelių, besiremdama rankomis į žemę „ant keturių“ ir šiek tiek nušliaužusi atsistojau ant kojų – puoliau bėgti į namus.“
Tai, ką patyrė iš vieno artimiausių žmonių, Vilniaus rajone gyvenanti mergina prisimins dar ilgai – ji iki šiol negali patikėti, kad tapo brutalaus nusikaltimo auka. Ne ką mažiau išgyvenimų jai teko patirti policijai pradėjus tyrimą – nors tyrėjams ne kartą aiškino, kad ją pasikėsino išžaginti, pareigūnai šio nusikaltimo net netyrė.
Nieko nusikalstamo šioje baisioje istorijoje neįžvelgė ir prokuratūra, palaikiusi policijos tyrėjus – prieš merginą smurtavęs vyras buvo apkaltintas tik dėl fizinio smurto panaudojimo, lyg nieko ypatingo nebūtų nutikę. Maža to, prokurorai nusprendė, kad baudžiamasis procesas turi baigtis tyliai – jie teismo paprašė rašytinio proceso tvarka priimti baudžiamąjį įsakymą, kaltinamajam paskiriant vos 30 parų arešto bausmę.
Tačiau bylai atsidūrus teisme ši istorija pakrypo kita linkme – prokurorų surinktus duomenis įvertinęs teisėjas Mindaugas Povilanskas nusprendė, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atsakomybėn patrauktas anksčiau šešis kartus teistas Vilniaus rajono gyventojas Jaroslavas (jo pavardė negali būti skelbiama, nes iš jos galima atpažinti nukentėjusiąją) turi būti teisiamas dėl gerokai sunkesnio nusikaltimo.
Ir šie kaltinimai pasitvirtino – teisėjas nusprendė, kad kartą jau dėl išžaginimo teistas Jaroslavas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, „jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, šiai nugriuvus ant nugaros, ranka suėmė už kaklo ir smaugė kol ji prarado sąmonę“, po to ją „nusitempė prie malkinės, o nukentėjusiajai pradėjus šaukti pagalbos, sugriebęs rankomis už kaklo smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kakle, abiejose rankose, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiame sėdmenyje ir dešinėje kojoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kišo rankas link nukentėjusiosios lytinių organų, suplėšė jos dėvimus rūbus ir pasikėsino ją išžaginti“.
Teismas konstatavo, kad Jaroslavas savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nukentėjusioji intensyviai pasipriešino.
Už šį nusikaltimą teismas Jaroslavui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Bet su tokiu nuosprendžiu vyras nesutiko ir jį skundė apeliacine tvarka, tačiau skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad jis pagrįstai buvo nuteistas ne dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o dėl pasikėsinimo išžaginti.
Pasak baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo M. Povilansko, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras viso proceso metu nesinaudojo procesine galimybe pakeisti kaltinamajam kaltinimą į sunkesnį, dėl ko bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme užtruko.
„Bylą nagrinėjantis teismas, nepaisant valstybinio kaltintojo pasyvumo, savo iniciatyva pakeitė ne tik veikos kvalifikavimą, bet ir esmines kaltinimo aplinkybes – buvo apginti nukentėjusios interesai apginti ir įgyvendintas teisingumo principas, nepaisant valstybinio kaltintojo pasyvumo ir ikiteisminį tyrimą atlikusių policijos tyrėjų darbo broko“, – sakė M. Povilanskas.
Telefonu – pagalbos šauksmas
Apie tai, kas įvyko viename netoli Vilniaus esančiame kaime, policijos pareigūnai sužinojo sulaukę pranešimo iš Bendrojo pagalbos centro – telefonu paskambinusi mergina pranešė apie jos namuose įvykdytą baisų nusikaltimą. Netrukus į įvykio vietą atvykę pareigūnai surado ne tik sumuštą ir supplėšytais drabužiais pagalbos laukiančią merginą, bet ir šios tėvą – vyrui buvo sužalota koja, ji smarkiai kraujavo, todėl atrodė, jog pareigūnai būtų patekę į skerdynių vietą.
„Kai atvažiavome, namo duris atidarė mergina – jos rūbai buvo sudraskyti, suplėšyti, ji buvo sumušta, matėsi akivaizdūs sumušimo požymiai, o ant žemės buvo daug kraujo, nes jos tėvui buvo sužeista koja, – pasakojo į įvykio vietą su kolega atvykęs policijos patrulis. – Mergina sakė, kad juos sužalojęs giminaitis pasišalino, nežino kur, bet greičiausiai jau yra namuose arba slepiasi miškuose.“
Policijos komisariate jam buvo pareikšti įtarimai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo – nors grasino susidoroti su abiem nukentėjusiaisiais, tyrėjai šio net neuždarė į areštinę, o tik paskyrė švelniausią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Jaroslavas, žinoma, neigė, kad pasikėsino išžaginti – aiškino, kad nieko panašaus neįvyko, esą jis visą dieną su merginos tėvu girtavo, vėliau prie jų prisijungė ir nukentėjusioji, o vėliau išgertuvių metu ši netikėtai jam į galvą trenkė tuščiu šampano buteliu, todėl jis supykęs šiai smogė į veidą.
„Tuo metu jos tėvas buvo jau užmigęs prie stalo, kai ji man be jokios priežasties pasakė „eik na..., pyd...“, – per apklausą policijoje kalbėjo Jaroslavas. – Tada aš jai kartą kumščiu sudaviau jai į veidą, pataikiau į akį – ji atsistojo, pasilenkė, paėmė ant grindų stovėjusį butelį šampano ir juo trenkė man per galvą.“
Vyras teigė, kad iš pakaušio ėmė tekėti kraujas, todėl apimtas pykčio jis dar kartą merginai smogė į veidą.
„Kur tiksliai pataikiau, neprisimenu – ji nugriuvo šalia spintelės, ant grindų, o tada aš jai sugriebiau už kaklo, paspaudžiau, – kalbėjo Jaroslavas. – Ji pradėjo muistytis, bandė išsilaisvinti, prašė paleisti, todėl ją paleidau. Tada ji atsistojo ir sugriebė peilį – pasakė, kad mane papjaus. Nuėjau arčiau išėjimo iš virtuvės, o ji, laikydama rankoje peilį, priėjo prie manęs. Nieko jai nesakiau, tik traukiausi atgal, bet tuo metu prie manęs priėjo merginos tėvas, kuris nuo triukšmo atsibudo, ir man sugriebė už kaklo. Abu nugriuvome ant žemės, jis užgriuvo ant manęs, bandžiau išsilaisvinti, o jis šaukė, kad apsiraminčiau. Tada pasakiau, kad viskas, apsiraminau – jis mane paleido ir liepė išeiti į lauką.“
Vyras tikino, kad pakluso tokiam reikalavimui – išėjo iš namų, o tą naktį nakvoti nuėjo ne pas savo sugyventinę, o į motinos namus.
Policijoje Jaroslavas taip pat nurodė, kad prie nukentėjusiąja pripažintos merginos net nepriekabiavo, o šios tėvas susižalojo koją, kai užlipo ant sudaužyto butelio stiklo šukių.
„Negalėjau net šaukti – trūko oro, kvėpuoti buvo labai sunku“
Tuo metu visiškai kitokią įvykių versiją papasakojo ne tik nukentėjusioji, bet ir jos tėvas, kurį ši pažadino, kai paspruko iš Jaroslavo gniaužtų.
Mergina teigė, kad tą vakarą išgėrė šampano, o paskui susiruošė miegoti – tėvą su tolimu giminaičiu paliko girtauti virtuvėje, o pati nuėjo į dušą ir išsimaudė. Kai jau buvo atsigulusi į lovą, netikėtai į kambarį įėjęs Jaroslavas pasiūlė eiti kartu į lauką parūkyti, ji sutiko.
Mergina teigė, kad nuo jos jau buvo nurengta striukė, buvo suplėšytas megztinis, kelnės.
„Tada pamačiau, kad Jaroslavas atidarinėja malkinės duris – išsigandusi pradėjau šaukti tėtį, bandžiau atsikelti, bet labai skaudėjo dešinės pusės šoną, negalėjau, – pasakojimą tęsė nukentėjusioji. – Prie manęs priėjęs Jaroslavas vėl pritūpė šalia ir griebdamas už kaklo vėl pradėjo mane smaugti – galvojau, kad jis dabar tikrai pasmaugs, nes kaklą spaudė net tris kartus stipriau nei prieš tai, be to, smaugdamas pasakė, kad vis vien tai padarys, kad manęs nepaliks gyvos... Nieko negalėjau pasakyti, man trūko oro, pradėjau rankomis ieškoti ko nors, kuo galėčiau kaip nors nuo jo apsiginti. Pamenu, kad dešine ranka užčiuopiau kažkokį daiktą, pagalį, sunkų, užsimojau juo vieną kartą ir kažkur pataikiau Jaroslavui. Po smūgio jis paleido mano kaklą ir atsitraukė – tik tada pamačiau, kad jam trenkiau kirviu. Jis iš skausmo rėkė, o aš apsiverčiau ant pilvo, atsistojau ant kelių, besiremdama rankomis į žemę „ant keturių“ ir šiek tiek nušliaužusi atsistojau ir bėgau į namus“.
Grasino, kad sudegins namus
Nukentėjusiosios teigimu, tėvas vis dar miegojo, todėl iš karto ji puolė šį žadinti. Ir, baisiausia, iš paskos atbėgo Jaroslavas.
„Tada tėvas atsibudo, dar spėjau jam pasakyti, kad Jaroslavas mane smaugė ir mėgino išprievartauti – jo labai bijojau, juk jis sakė, kad manęs nepaliks gyvos, – sakė ji. – Todėl tik užėjusi į namus, virtuvėje, išsitraukiau peilį, o į kitą ranką paėmiau žarsteklį – Jaroslavui pasakiau, kad jei šis tik prie manęs prieis, aš jį nužudysiu. Jis liko stovėti, nieko nesakė.“
„Tada buvau labai išsigandusi, mažai ką prisimenu – pamenu, kad tėtis atsisėdo ant virtuvėje esančio kampo, buvo labai silpnas, o Jaroslavas jau buvo išėjęs iš namų, bet būdamas lauke šaukė, jog sudegins mūsų namus, reikalavo atiduoti kažkokį megztinį...“ – sakė ji.
Merginos teigimu, vaizdas namuose buvo baisus – tėvui iš kojos ėmė gausiai tekėti kraujas, o ji net nematė, kaip ji šiam buvo sužalotas.
„Jis ir pats nežinojo, kaip tiksliai buvo perpjauta koja, sakė, gal ją persipjovė grumtynių metu, nes buvo sudužęs šampano butelis, ant grindų mėtėsi šukės“, – policijoje aiškino nukentėjusioji.
Ji pabrėžė, kad Jaroslavas tą vakarą planavo ją išžaginti – juk rankas kišo prie lytinių organų, mušė ir smaugė, „sakė, kad vis tiek tą padarys, kad negali palikti manęs gyvos“.
Po šio įvykio merginos tėvas sulaukė ne vieno Jaroslavo skambučio telefonu – jis net siūlė pinigus, kad nebūtų reiškiamos pretenzijos policijoje. Ir nors vyras sutiko atleisti savo giminaičiui, tačiau jo dukra net neplanavo su juo taikytis.
Policijos pareigūnams ji pateikė vaizdo įrašą, kurį padarė iš karto po to, kai Jaroslavas išėjo iš namų – tuo metu ji jau buvo iškvietusi policiją, o prie namų buvęs Jaroslavas šaukė, kad tėvas su dukra išeitų iš namų.
„Jis sakė, kad mus padegs, norėjo, kad bėgčiau iš namų – tikriausiai taip sakė, nes norėjo mane pasigauti, bet aš jam pasakiau, jog niekur nebėgsiu ir geriau su tėvu sudegsiu“, – prisiminė ji.