Siaubo rytas Aukštaitijos vienkiemyje: ne visi gailėjo 84 metų senutės, kurią išžagino 20-metis

Tai buvo tikrų tikriausias siaubo rytas viename Aukštaitijos vienkiemyje: į 84 metų senolės namus įsilaužęs dvidešimtmetis puolė tiesiai į garbaus amžiaus moters guolį ir ją išžagino. Ne vieną kartą. Šokiruoja? Taip, bet ne ką mažiau ir tai, kaip į šį nusikaltimą sureagavo kai kurie aplinkinių kaimų gyventojai.

„Atvykę radome senolę be psichologinės ir ginekologinės pagalbos, drebančią iš baimės dėl naujo užpuolimo, tačiau kaimas turėjo tvirtą nuomonę: „Ji pati ten viską pradėjo...“, „Gaila vaikinuko ir jo šeimos...“ – neįtikėtiną realybę atskleidė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. – Ir tik paprašius įsikišti rajono savivaldybei, aprimo pletkai ir buvo rimčiau susirūpinta senolės sveikata bei galimybe gyventi toliau vienai.“

Šiandien ši senolė jau negyvena savo namuose, ja rūpinasi vienų senelių namų darbuotojai, o jos skriaudikas jau kraunasi lagaminą – netrukus jaunas vyras turėtų būti pakviestas atlikti teismo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. O žinant, kaip į tokius nuteistuosius žiūri kiti kaliniai, galimybių pasikeisti pataisos namuose šis vyras vargu ar turės.

Dėl įsibrovimo į svetimus namus ir išžaginimo anksčiau tris kartus teistam Martynui G. teismas skyrė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iki teismo nuosprendžio jis buvo paliktas laisvėje – pareigūnai buvo įsitikinę, kad senolę nuskriaudęs vyras daugiau neišdrįs prie jos artintis bei nedarys naujų nusikaltimų.

Tačiau garbaus amžiaus nukentėjusiosios tai nė kiek neguodė – viena gyvenusi senolė naktimis pabusdavo net nuo menkiausio trakštelėjimo, ją ilgą laiką persekiojo košmarai, jog vėl bus įsibrauta į namus.

Istorija, kad 84 metų pensininkę išžagino gretimame kaime gyvenantis 20-metis, turėjo šokiruoti visus aplinkinių kaimų gyventojus – sveiku protu nesuprasti, kaip taip galėjo nutikti. Ir net dabar, kai po nusikaltimo praėjo beveik metai, žmonės nesupranta, kas jaunam vyrui tuo metu šovė į galvą. Savo elgesio dabar negali pateisinti ir senolę nuskriaudęs Martynas G. – teisme vyras pareiškė, kad net neatsimena, kaip paryčiais įsibrovė į senolės namus ir tuo labiau ją išžagino.

Teisme jis sakė, kad pamena tik tiek, jog buvo senolės namuose, kartu su ja gėrė kavą ir labai norėjo ten pasilikti.

„Tą dieną atvažiavau į kaimą ir su seserimi gėriau alkoholį, paskui mes susipykome, ėmiau daužyti langus, o galop išėjau pas senutę“, – kalbėjo Martynas G.

Kodėl ėjo pas gretimame kaime gyvenančią garbaus amžiaus moterį, vyras taip ir negalėjo paaiškinti, – esą nieko neprisimena.

„Pamenu tik tiek, kad, kai grįžau namo, sesuo man pasakė, jog manęs ieško policija, nes padariau nusikaltimą, tik nesakė, kokį“, – kalbėjo jaunas vyras.

Kad panaudojo prievartą prieš garbaus amžiaus moterį ir ją išžagino, Martynas G. tikino sužinojęs tik iš jį sulaikiusių policijos pareigūnų – esą tada alkoholis buvo taip galvą susukęs, kad jis nieko neprisiminė. Arba supratęs, ką padarė, net nedrįso prisiminti.

Pranešimą apie viename Aukštaitijos vienkiemyje įvykdytą sunkų nusikaltimą Bendrojo pagalbos centro darbuotojai sulaukė praėjus vos kelioms minutėms po pusės aštuonių ryto – susijaudinusi ir drebančiu balsu senolė pranešė, kad ką tik iš jos namų išėjo jaunas vyras, kuris ją du kartus išžagino.

Į šią šokiruojančią žinią policijos pareigūnai reagavo žaibiškai – nuvykę į senolės namus vieni kriminalistai nuo vietų, kuriose, anot nukentėjusiosios, buvo prisilietęs ją išžaginę jaunuolis, paėmė DNR tepinėlius, kiti apklausė susijaudinusią senolę, o treti puolė ieškoti Martyno G. Juk pensininkė jį nurodė kaip įtariamąjį, be to, dėl anksčiau įvykdytų nusikaltimų jaunas vyras jau buvo gerai žinomas ne tik vietos gyventojams, bet ir policijos pareigūnams.

Policijos pareigūnams papasakoti apie tai, kas nutiko, nukentėjusiai senolei buvo labai sudėtinga – tokių metų sulaukus kalbėti apie tokius dalykus! Bet ji sukaupė drąsą ir papasakojo.

„Miegojau savo kambaryje, kai netikėtai išgirdau, kad kažkas vaikšto po mano namų verandą, – sakė ji. – Visada užkabinu tik verandos durų kabliuką, o durų į namus nerakinu. Kadangi verandos langai pritvirtinti vinukais iš išorinės pusės, manau, vyras į namus pateko išėmęs stiklus. Tada pamačiau, kad į mano lovą labai greitai atbėga vyras, – jis iš karto griuvo į lovą. Pažinau, tai buvo Martynas G. iš gretimo kaimo. Jį dar nuo šio vaikystės pažįstu.“

Anot senolės, Martynas G. elgėsi agresyviai – nusirengė drabužius ir nieko nekalbėdamas ėmė žaginti.

„Jis man užlaužė rankas, kad negalėčiau pasipriešinti, – sakė viena gyvenanti moteris. – Prašiau, tiesiog maldavau jo liautis, bet jis nenustojo, tik klausė, ar man gera. Nežinojau, ką daryti, kaip jį sustabdyti, bet kažkaip pasakiau: „Martynai, baik, aš tau padarysiu kavos.“ Ir jis liovėsi.“

Pasak nukentėjusiosios, vaikinas jautėsi ramiai, lyg nieko nebūtų nutikę, ir kartu nuėjo į virtuvę, kur gerdamas rytinę kavą pasakojo, jog girtaudamas susipyko su savo seserimi, išdaužė langus ir išėjo.

„O kai jis išgėrė kavą, vėl ėmė mane stumti link lovos, dar kartą išžagino, – protu nesuvokiamą realybę pasakojo senolė. – Paskui jis apsirengė ir paklausė, ar niekam nepasakosiu, kad buvau išžaginta. Aišku, pasakiau, kad niekam. Ir jis tada išėjo iš mano namų.“

Senolė sakė, kad net nebandė šauktis pagalbos, nes gyvena vienkiemyje ir jos šauksmo niekas nebūtų girdėjęs, be to, bijojo, kad bandydama pasipriešinti bus sumušta jauno ir stipraus vyro.

Per apklausą nukentėjusioji taip pat prisipažino, kad prieš šią baisią istoriją Martyno G. nebuvo mačiusi maždaug šešerius metus, todėl labai nustebo, kai šis netikėtai įsibrovė į jos namus.

„Martyną G. pažįstu nuo vaikystės, jis dar būdamas vaikas pas mane ateidavo – jo tėvai gyveno netoliese, buvo nepasiturintys, aš jam kartais pagamindavau valgyti“, – prisipažino ji.

Vėliau ji prisipažino, kad tai ne pirmas kartas, kai šis vyras prie jos priekabiavo, tačiau ji tuo metu nekreipė dėmesio, manė, jog paauglys tik juokauja...

Kad Martynas G. tikrai įsibrovė į pensininkės namus ir panaudojo seksualinę prievartą, patvirtino ekspertai, todėl vyras net nebandė neigti kaltės. O tuos metus, kai laukė tyrimo pabaigos, vyras tyliai sėdėjo namuose – nedrįso net į gatvę išeiti.

Jam iškeltą baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo per vieną posėdį, jame net nedalyvavo nukentėjusioji, teisėja pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

„Padarytas sunkus nusikaltimas prieš asmenį, kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės, nusikalstama veika padaryta prieš garbaus amžiaus nukentėjusiąją – prieš labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio asmenį“, – baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Vitalija Ragauskienė pabrėžė, kad po nusikaltimo nukentėjusioji buvo gydoma ligoninėje, lankėsi pas psichologą ir iki šiol jaučia pasekmes.

Teisėja nutarė, kad šioje byloje teisingumas bus įvykdytas Martynui G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra artima sankcijos vidurkiui.

Be to, teismas nukentėjusiajai iš nuteistojo priteisė 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, senolė iš Martyno G. prašė priteisti 10 tūkst. Eur.

Šis teismo nuosprendis galėjo būti skundžiamas, bet nuteistasis šia teise nepasinaudojo.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė neslėpė, kad po išžaginimo senolė negalėjo likti savo sodyboje atokiame vienkiemyje, tačiau ją įkurdinti socialinėje įstaigoje nebuvo taip paprasta. Ir ne dėl to, kad nukentėjusioji nenorėtų.

„Teikėme pagalbą labai išsigandusiai, išgyvenusiai dideles fizines ir dvasines kančias garbingo amžiaus moteriai ir, nors pats teisinis procesas šį kartą nebuvo sudėtingas, prievartautojas prisipažino iš karto, tačiau šis atvejis it lakmuso popierėlis parodė paslaugų kokybę regione, bendruomenės požiūrį į tokius nusikaltimus, – sakė K. Mišinienė. – Atvykę radome senolę be psichologinės ir ginekologinės pagalbos, drebančią iš baimės dėl naujo užpuolimo. Tačiau kaimas turėjo tvirtą savo nuomonę: „Ji pati ten viską pradėjo...“, „Gaila vaikinuko ir jo šeimos...“ Ir tik paprašius įsikišti rajono savivaldybei, aprimo pletkai ir buvo rimčiau susirūpinta senolės sveikata bei galimybe gyventi toliau vienai.

Įstrigo ir „nuotykis“ su privačia praktika užsiimančia ginekologe, kuriai atvežėme negaluojančią moterį, – supratusi, kokio nusikaltimo auka ši yra tapusi, gražiu baltu chalatu pasidabinusi specialistė išprašė mus ir užsirakino. „Žinau aš tokius atvejus, paskui po teismus užtampys“, – tepasakė ji. Byla laimėta, tačiau patirtys nedžiuginančios.

Kita problema, aiškiai iškylanti tokių bylų kontekste, – ar 20-metį prievartautoją, aukos teigimu, jau paauglystėje reiškusį į ją seksualines pretenzijas, „ištaisys“ tie keli metai nelaisvės? Jam akivaizdžiai reikia rimtos psichologinės pagalbos – ir savo, ir bendruomenės labui. Norėtume paprašyti teisėjų, skiriant bausmę, paminėti ir būtinybę dalyvauti seksualiniams nusikaltėliams pagalbos programose. O įkalinimo įstaigų vadovų – jei nėra galimybių savomis jėgomis organizuoti tokias programas, prašyti pagalbos iš universitetų, psichologų asociacijų ir pan. Mūsų visų labui.“