Užklupo nelaimės
J. Švedas kartu su žmona susilaukė net aštuonių vaikų. Ilgai jie buvo giriama šeima, gavusi ne vieną apdovanojimą. Švedų namuose netgi lankėsi Prezidentas Valdas Adamkus. Deja, maždaug prieš 7–8 metus šeimą ėmė persekioti nelaimės. J. Švedas pamažu įniko į alkoholį, kiek vėliau jo žmonai buvo diagnozuotas vėžys ir šiandien ji Kauno onkologinėje ligoninėje iš paskutiniųjų kovoja už savo gyvybę. Negana to, prieš mažiau nei metus buvo nužudytas vyriausiasis poros sūnus.
Tiesa, nepanašu, kad visos nelaimės pačiam Juliui nors kiek rūpėtų. Atrodo, jog tokioje situacijoje būtent jis turėtų rūpintis savo vaikais, tačiau viskas yra priešingai. Tėvas ne tik jiems niekuo nepadeda, bet netgi kenkia, nuolat gąsdina, grasina susidoroti. Vyras prieš savo atžalas nevengia pakelti ranką, dėl smurto artimoje aplinkoje ne kartą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Deja, jie dažniausiai sulaiko smurtavusį J. Švedą, po kelių dienų paleidžia, o šis vėl grįžta prie „įprastos rutinos“.
Iš septynių vaikų šiuo metu Šiaudiniškių kaime gyvena šešios dukros. Jų brolis sukūręs šeimą apsigyveno Marijampolėje. Keturios Švedų namuose likusios mergaitės yra nepilnametės. Jauniausiajai iš jų – vos 7 metai. Visi rūpesčiai šiuo metu krenta ant vyriausios dukros Gabrielės pečių.
Kas antrą dieną
Prieš kurį laiką J. Švedas buvo atskirtas nuo šeimos, jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – uždrausta artintis prie vaikų. Deja, birželio pabaigoje draudimas nustojo galioti ir vyras vėl pasijuto drąsus.
„Prieš kelias dienas kieme ploviau automobilį. Tėtis atbėgo ir grasino kirviu. Labai išsigandau. Šiuo metu teismui yra perduotos dvi bylos dėl smurto prieš mane ir sesę, tačiau posėdis įvyks tik spalio 3 d. Kol nebuvo galima artintis prie mūsų, tėtis tik iš tolo šūkaudavo, visaip grasino, tačiau, kai kardomoji priemonė buvo panaikinta, jis vėl išdrąsėjo. Jau ne kartą girtas laužėsi su metaliniais strypais į namus“, – su ašaromis akyse pasakojo G. Švedaitė.
Mergina teigė, kad tėvas ne sykį buvo išvežtas patikrinti psichinę sveikatą į Kauno ligoninės Marių psichiatrijos kliniką, tačiau iš ten po kelių dienų grįždavo namo. Jokių psichikos sutrikimų jam niekuomet nebuvo nustatyta.
Vis dėlto tokiomis išvadomis kartais galima suabejoti. Štai Kybartų seniūnas Romas Šunokas pasakojo, kad J. Švedas sykiais mėgsta arkliu atjoti iki miesto, pasiimti meškerę, ant kabliuko užsimauti varlę ir taip jodinėti gatvėmis.
„Šį asmenį žino visas rajonas. Tai – lyg tiksinti bomba. Išgėręs J. Švedas yra neprognozuojamas. Sunku net suskaičiuoti, kiek dėl jo elgesio pradėta ikiteisminių tyrimų. Ir ne vien dėl grasinimų ar smurto artimoje aplinkoje. Į Šiaudiniškius vykstame kone kas antrą dieną. Būna, kad ir jis pats melagingai išsikviečia policijos pareigūnus ar medikus, telefonu įžeidinėja operatorius. Viena tarnyba šitos problemos neišspręs, reikia visų Vilkaviškio rajono institucijų atstovams susėsti ir galvoti, kaip gelbėti vaikus, kaip padėti tai šeimai“, – sakė rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė.
Bijo visas kaimas
Kad J. Švedas yra neprognozuojamas, aplinkiniams kelia baimę, patvirtino ir Šiaudiniškių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Senkuvienė. Anot jos, dėl šio žmogaus beveik visi kaimo gyventojai net dienomis rakina savo namų duris.
„Būna, kad užsideda ant galvos gobtuvą, pasiima dalgį ir vaikščioja po kaimą, visus gąsdindamas kaip giltinė. Jis net aiškina, kad turi sieros rūgšties. Kaip galima tokio nebijoti? Jo mergaitės – nepaprastai tvarkingos, darbščios, paslaugios. Blogiausia, kad joms niekas negali padėti. Prieš metus su bendruomene jau kreipėmės dėl jo veiksmų į policiją, tačiau nuo to niekas nepasikeitė“, – apgailestavo I. Senkuvienė.
Bendruomenės pirmininkė baiminosi, kad institucijų neveiklumas gali turėti rimtų pasekmių. Šiaudiniškiečiai jau turi skaudžios patirties. Prieš keletą metų jų kaimo gyventojas Ernestas Ravinis nužudė kaimynystėje gyvenusią moterį bei pasikėsino išniekinti jos dukrą, su kuria augo vos ne viename kieme.
Kankina gyvulius
Nuo J. Švedo žiaurumo kenčia ne tik dukros bei kaimo gyventojai, bet ir jo laikomi du šunys bei dvi kumelės. Bent jau taip teigė aplinkiniai.
Kartu su Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) vyriausiaisiais specialistais-inspektoriais Lina Vasiliauskiene bei Vytautu Rimskiu nuvykome savo akimis įsitikinti gyvūnų būkle. Tą dieną didelių kankinimo ar nepriežiūros požymių nepastebėjome. Anot inspektorių, vasaros laikotarpis yra palankus gyvūnams, nes pašaro surasti jiems nebūna sunku. Anot jų, gyvūnų nepriežiūros atvejų daug dažniau pasitaiko žiemą.
„Per patikrinimą radome nuo pasiutligės nevakcinuotus šunis, kurie buvo palaidi. Pagal gyvūnų laikymo taisykles, jie privalo būti pririšti arba aptvertoje teritorijoje su įspėjamuoju ženklu. Arklių įmitimas buvo normalus, didelių išorinių sužalojimų nepastebėta. Per patikrą arkliai turėjo žolės. Tiesa, viena iš kumelių nėra registruota, o kita – su ženklinimo pažeidimais. Surašėme aktą ir savininkas per 14 dienų privalo mums pateikti trūkumų šalinimo planą. Jei jis nieko nedarys, mes imsimės kitų sankcijų“, – teigė L. Vasiliauskienė.
Tiesa, kai ji paprašė J. Švedo prisiartinti prie vieno iš arklių, gyvulys ėmė baikščiai trauktis į šoną, tarsi bijodamas vyro. Anot inspektorės, įprastai gyvūnai pasitiki šeimininkais, todėl galima įtarti, kad J. Švedas išties juos skriaudžia.
Mėnesiui sulaikytas
Kai nuvykome pas J. Švedą į namus, vyras kurį laiką bandė apsimesti pavyzdingu tėvu. Jis sakė vaikams kartais nunešantis agurkų bei medaus. Pabandžius pasitikslinti, ar tikrai jo ketinimai visada tokie geri, šis tik leptelėjo, kad tai jo paties ir šeimos asmeniniai reikalai. Netrukus šiaudiniškietis ėmė demonstratyviai rodyti ūkyje turimus šakę ir dalgį, kuriais, anot jo, kartais tenka gintis net nuo policijos pareigūnų.
Bandydami ieškoti pagalbos šeimai kreipėmės į daugelį institucijų. Visi supranta situacijos beviltiškumą, tačiau niekas konkrečiai padėti negali. Tiek policijos atstovė, tiek Vilkaviškio VMVT specialistai, tiek seniūnas pripažino, kad pagal įstatymus jų galimybės yra ribotos. Padėti prašėme ir Vilniuje įsikūrusios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tačiau iš jų atstovų apskritai jokio atsakymo nesulaukėme.
Supratę, kad įstatymai kartais gali būti ne visai teisingi, nusprendėme kreiptis ir į rajono merą Algirdą Neiberką. Jam situacija taip pat buvo gerai žinoma. Meras nedelsdamas sušaukė įvairių institucijų atstovų susirinkimą, per kurį sprendė, kaip padėti nuo tėvo kenčiantiems vaikams. Susitikime dalyvavo policijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro bei Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovai.
„Svarstėme įvairius variantus. Žinome, kad J. Švedas, reikalui esant, gali parodyti du skirtingus veidus. Būtų gerai, jog jis pats norėtų gydytis nuo alkoholizmo, tačiau tai nelabai realu. Žiūrėsime, kuo galime padėti šiai šeimai. Svarbu, kad šis susitikimas nesibaigtų tik kalbomis prie stalo. Negalime leisti įvykti nelaimei“, – teigė A. Neiberka.
Iš karto po susirinkimo dėl grasinimų nužudyti savo dukras J. Švedas buvo sulaikytas mėnesiui. Guodžia bent tai, kad nors kuriam laikui Švedų šeimoje ir kaime įsivyraus ramybė.
Redakcija šios situacijos nepamirš, ir po kurio laiko vėl pasidomėsime, kaip sekasi Švedų šeimai.