Šiaulių rajone paskelbta ekstremalioji situacija, įstaigos įpareigotos įsigyti generatorius

Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius pasirašė potvarkį, kuriuo paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje dėl katastrofinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus sukeltų padarinių nuo liepos 29 d. iki jos padarinių likvidavimo.

Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo bei rugpjūčio 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdžio protokolą, skelbia savivaldybė.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Mindaugas Gedvila.

Taip pat šiuo mero potvarkiu savivaldybei pavaldžios švietimo ir socialinių paslaugų įstaigos, nepriklausomai nuo to, kiek žmonių vienu metu būna jose (darbuotojų, mokinių ar gyventojų), gerinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, įpareigotos įsigyti nepertraukiamą veiklą užtikrinančią priemonę – generatorių.

Savivaldybės teritorijoje esančioms savivaldybei nepavaldžioms švietimo ir socialinių paslaugų įstaigoms taip pat rekomenduojama įsigyti generatorius.

Ekstremaliąją situaciją dėl stichinio lietaus paskelbė ir Šakių rajono savivaldybė.

„Intensyvus lietus sukėlė didelę žalą žemės ūkiui, sunaikinant ir sugadinant 970 ha žemės ūkio grūdinių ir ankštinių kultūrų“, – rašoma savivaldybės pranešime.

ELTA primena, kad savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją yra paskelbusios ir Vilniaus rajono, Radviliškio, Joniškio, ir Akmenės rajono savivaldybės.

Paskutinįjį liepos savaitgalį šalyje siautė audra, šimtai tūkstančių gyventojų liko be elektros, nuversti medžiai užtvėrė kelius, kiemus ir išvažiavimus, kai kur iškrito katastrofinis kritulių kiekis.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba tikisi, kad po Lietuvoje siautusios audros Vyriausybė pasidarys reikiamas išvadas dar šią vasarą. Jo teigimu, klimato kaitos sukeltos stichijos jau seniai nėra naujiena, jų galime tikėtis kasmet, todėl reikia sukurti aiškius reagavimo į grėsmes algoritmus tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniu.

R. Dilba pabrėžė savivaldybių vaidmenį audros sukeltos krizės akivaizdoje, kurios, patarėjo nuomone, kartu su valstybe galėtų dirbti ir ieškodamos tinkamiausių kompensacinių mechanizmų nukentėjusiems.

„Valstybė ir savivaldybės gali ateiti į pagalbą, gali ateiti kūrybingiau, ne tik su tam tikromis subsidijomis, yra pradėtos svarstyti ir lengvatinės paskolos ir tam tikros garantijos ir kiti finansiniai instrumentai“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Dilba.

Prezidento patarėjas pabrėžė ir išaugusią elektros tinklo atsparumo būtinybę, kai elektros vartojimas auga ir namų ūkiai tampa vis labiau priklausomi nuo elektros tinklų. Tarp galimų pasiūlymų jis iškėlė proskynų dydžio prie elektros laidų klausimą.

„Galbūt Vyriausybė atneš pasiūlymą kalbėtis apie tam tikrą proskynos dydį. Kaimynų latvių situacija rodo, kad ten didesnės proskynos ir mažiau žalos buvo padaryta“, – teigė jis.

R. Dilba taip pat iškėlė požeminių kabelių klausimą ir pasiūlė šią programą vykdyti miškingiausiose ir dėl to dėl audros pažeidžiamiausiose vietovėse.

„Tankesnėse gyvenvietėse, kurios galbūt apsuptos miškų, reikia neabejotinai vystyti kabeliavimo programą ir užtikrinti kitas programas, kurias jau egzistuoja“, – sakė prezidento patarėjas.

ELTA primena, kad po praėjusį sekmadienį praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir daliai vartotojų dėl to patyrus nuostolių, ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją. Ji bus suteikta daugiau nei 72 val. elektros energijos neturėjusiems asmenims.

Energetikos ekspertas: gerai, kad audra atėjo iki Vilniaus, – ateityje stichijoms bus pasiruošta geriau

Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas sako besitikintis, kad prieš savaitę įvykusios audros pamokos bus išmoktos ir ateityje padarytos klaidos nesikartos. Jo teigimu, tai, jog audra palietė visą Lietuvą, įskaitant Vilnių, neabejotinai atkreips politikų ir institucijų dėmesį į problemas.

„Man atrodo, kad ši krizė yra labai gera pamoka, labai gerai, kad atėjo ir prie Vilniaus, tai pamatė ir politikai, ir valdininkai, tai ateityje tokioms [stichijoms – ELTA] bus geriau pasiruošta“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo prof. V. Jankauskas.

Profesoriaus teigimu, iki šiol Lietuvoje vyravo atmestinas požiūris į audrų keliamą grėsmę, o tai įrodo anksčiau vykusios diskusijos apie proskynas prie elektros laidų. Anot jo, manoma, kad Lietuvoje pavojus yra mažesnis nei ilgesnę pakrantę turinčiose Latvijoje ir Estijoje.

„Reikėtų grįžti gerokai atgal, kada buvo diskusija, kokių mums reikėtų proskynų, tada buvo nuspręsta, kad 3 metrų užteks, ir tai įrašyta įstatyme. Latvių proskynos dvigubai didesnės“, – teigė jis.

V. Jankausko teigimu, investicijoms į požeminius elektros kabelius Lietuva yra per didelė ir retai apgyvendinta, tad idėja negalėtų būti įgyvendinama pragmatiškai.

„Mes galime kalbėti apie miestus, pradžioje didžiuosius, kas daugiau ar mažiau padaryta, bet niekad nebus taip, kad tai bus padaryta kiekviename mažiausiame miestelyje. Galime kalbėti apie šias idėjas, bet kiek tai kainuos? Matome, kad viskas ne taip paprasta“, – sakė jis.

Eksperto teigimu, kad Lietuva neišvengiamai juda decentralizacijos kryptimi, link savarankiškų energetinių bendrijų. Bendruomenėms pamažu tampant mažiau priklausomoms nuo bendrų sistemų, jos tampa atsparesnės ne tik gamtos stichijoms, bet ir karinio konflikto atveju, kalbėjo jis.

„Atskira gyvenvietė ar nedidelis miestelis gali tapti visiškai nepriklausomas energetiškai, pasistatyti savo vėjo, saulės jėgaines, baterijas, biokuro jėgaines. Ji taptų savarankiška ir nepriklausoma nuo bendros sistemos, o mes ta kryptimi ėjome ir eisime. Lietuvoje to gal mažai yra, bet, kaip jau supratau, įstatyminis pagrindas padėtas“, – sakė V. Jankauskas.