Trūkstant laidojimo vietų, o naujų kapinių įrengimui stringant, miesto valdininkai griebiasi šiaudo ir bando išnaudoti visas įmanomas laidojimo vietas.
Griebiasi šiaudo
Senosiose miesto K. Donelaičio kapinėse jau seniausiai uždrausta laidoti. Tačiau kol naujosios miesto kapinės Daušiškių kaime dar neįrengtos, o Ginkūnų kapinėse laisvų vietų ėmė mažėti prieš kelerius metus, valdininkai griebiasi šiaudo. Iš pradžių leista laidoti Ginkūnų kapinėse ir prie praėjimo takelių. Dabar svarstoma, kaip būtų galima išnaudoti vietas K. Donelaičio kapinėse.
Vienas iš galimų sprendimų – savo žinion perimti apleistas ir neprižiūrimas kapavietes, o suėjus penkiasdešimties metų terminui nuo laidojimo konkrečioje kapavietėje, leisti laidotis iš naujo. Tokių neprižiūrimų kapaviečių valdininkai suskaičiavo maždaug aštuoniasdešimt. Jeigu per metus nuo paskelbimo neatsiras prižiūrėtojai, kurie pagal įrašus dokumentuose turėtų prižiūrėti, kapavietes perims valstybė. Maždaug trisdešimt tokių kapaviečių valstybei jau gali atitekti po savaitės.
Sulaukia prašymų
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas Tomas Petreikis sako, kad apleistose kapavietėse mirusieji buvo palaidoti maždaug 1963-1970 metų laikotarpiu. Daugumai jau beveik suėjęs penkiasdešimties metų terminas, po kurio vėl galima laidoti. Informacija nuolat skelbiama Savivaldybės tinklalapyje, skelbimai kabo ir prie įėjimo į kapines.
„Turim oficialiai įteisinti, kad tos kapavietės yra neprižiūrimos. Būna, kad kreipiasi žmonės, šalia tvarkosi, nori tvarkyti ir neprižiūrimą kapą. Dokumentuose yra įrašyta, kas turi prižiūrėti, jeigu praėjus metams nuo paskelbimo apie neprižiūrimas kapavietes tie žmonės neatsišaukia, tada perimam mes ir galim skirti kitiems“, - teigė T. Petreikis.
Gavo pylos
Viešai būna skelbiamas kapavietės numeris, palaidoto žmogaus vardas ir pavardė bei laidojimo metai. Anksčiau būdavo skelbiami ir atsakingo už konkrečios kapavietės priežiūrą žmogaus duomenys – vardas, pavardė, gyvenamasis adresas pagal registro duomenis. Tačiau už tokį asmens duomenų viešinimą valdininkai gavo pylos iš Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos.
„Tokie yra įstatymai, negalima viešai skelbti asmens duomenų be jo sutikimo. Tačiau iš kitos pusės negerai, nes kas atras pagal kapavietės numerį. Tas vienas žmogus tada ir atsiliepė, kai pernai paskelbėm tada dar su pilnais duomenimis“, - pasakojo T. Petreikis.
Sujaukia protus?
Apie viešus kapaviečių prižiūrėtojų duomenų skelbimus „Šiaulių naujienos“ jau rašė. Skelbime buvo surašyti kapavietes neprižiūrintys asmenys, kurie gyvena Komunarų, Lenino, Marytės Melnikaitės, Kazio Preikšo gatvėse, nors tokios komunistus šlovinančios gatvės Šiauliuose nebeegzistuoja jau daugiau nei dvidešimt metų. Tad panašu, kad valdininkai nesusimąstė, kad dalis „nevaleikų“ patys greičiausiai jau yra atgulę į Amžino poilsio vietą. Tada aiškinta, kad buvo remiamasi pirmine informacija, o už patikslinimus komunalininkai nėra atsakingi.
„O siekis yra vienas – „subalamutinkim“ gyventojus, jie neatsilieps, tad bus galima tose kapavietėse laidoti kitus mirusiuosius. Įsivėlė į aferas, bylinėjasi, nebeturi kur laidoti, tad ir ieško laisvų vietų tokiomis priemonėmis“, - tą kartą piktinosi sąjūdietė ir visuomenininkė Irena Vasinauskaitė, kuri prieš dvidešimt metų tiesiogiai dalyvavo keičiant sovietinių veikėjų vardais pavadintų gatvių pavadinimus į dabartinius.
Norinčiųjų nedaug
Šį kartą tai iš dalies pripažino ir T. Petreikis, kuris teigė, kad minėtose kapavietėse būtų galima laidoti iš naujo, taip būtų sprendžiamas laisvų laidojimo vietų klausimas. Tik nedidelė problema – nelabai kas nori laidoti savo artimuosius „ant viršaus“. Tokių prašymų Savivaldybė sulaukia nedaug. Be to, yra ir kitų teisinių niuansų.
„Prašydami šalia esančio apleisto kapo žmonės galbūt tikisi, kad galės kapavietę prisijungti. Bet taip negalima. Pagal įstatymą, turi būti išlaikytos nustatytos ribos, jeigu yra išlikęs paminklas, jo irgi negalima nugriauti. Jeigu žmonės laidos ant viršaus, galėtų šalia statyti savo paminklą ar senajame iškalti vardą, bet keisti nieko negalima, nes kartais vėliau gali atsirasti artimieji“, - apie teisinius dalykus dėstė T. Petreikis.