Didžioji dalis sumos – daugiau kaip 11 mln. eurų – per viešuosius pirkimus šiai bendrovei sutekėjo nuo 2012 metų, LRT vadovaujant Audriui Siaurusevičiui. Jai atiteko 2013-2017 metais LRT vykdytų pirkimų 49 proc. sudarytų sutarčių vertės. Tik praėjusiais metais LRT iš šios įmonės įsigijo prekių už 5,4 mln. eurų, kai iš viso per 2017 metus pirko už 7,7 mln. eurų.
Beveik visa ši suma buvo panaudota įsigyjant dvi kilnojamąsias televizijos stotis. Šiuos pirkimus, kuriuos laimėjo Šiaulių bendrovė „Televizijos ir ryšio sistemos“ (TVC), nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Seimo laikinajai tyrimo komisijai, nagrinėjančiai LRT finansinę veiklą, prieš mėnesį liudijusi VPT vadovė Diana Vilytė jau tada kalbėjo, kad vienas tiekėjas – bendrovė TVC – itin dažnai laimi LRT konkursuose. VPT vadovė pripažino, kad dėl rinkos specifikos aštuonių ar dešimties tiekėjų kiekviename technikos pirkime tikėtis neverta, tačiau tai, kad dažniausiai sekasi vienam tiekėjui, kelia įtarimų.
„TVC yra sėkmingas tiekėjas nacionaliniam transliuotojui“, – pabrėžė D. Vilytė.
Stovėjo prie ištakų
Viešųjų pirkimų prievaizdų dėmesio sulaukę praėjusiais metais vykdyti LRT pirkimai, įsigyjant kilnojamąsias stotis, nacionalinio transliuotojo teigimu, buvo reikalingi, siekiant atnaujinti pasenusią techninę bazę.
Kaip atsakymuose DELFI nurodė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė, šiuo metu nacionalinis transliuotojas turi tris KTS. Praktiškai prie visų jų įsigijimo ir atnaujinimo yra prisidėjusi bendrovė TVC.
Vienintelę valdomą raiškiosios televizijos (HD formato) KTS nacionalinis transliuotojas įsigijo 2008 metais, prie LRT vairo tik stojus A. Siaurusevičiui. Atviram konkursui pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas – bendrovė TVC, su kuria buvo sudaryta maždaug 2,4 mln. eurų sutartis.
VPT puslapyje nurodoma, kad šis pirkimas įvykdytas neskelbiamų derybų būdu, o prie sutarties yra LRT prierašas: „Pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, o derybų metu suderėta dėl perkančiajai organizacijai priimtinų sutarties sąlygų“.
Patikslindama šią situaciją, LRT nurodė, kad iš tikrųjų KTS pirkimo 2008 metais pradžia buvo tarptautinis atviras konkursas. Apie pirkimą buvo paskelbta 2008 m. rugpjūčio 22 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Tarptautiniam atviram konkursui pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – TVC, šio pasiūlymo kaina buvo maždaug 2,4 mln. eurų (8,14 mln. litų) su PVM.
„Šioje vietoje turime patikslinti informaciją, kurią pateikėme anksčiau – iš tikrųjų sutartis su vieninteliu tiekėju po konkurso nebuvo sudaryta, nes pasiūlymo kaina LRT buvo per didelė. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka atviram konkursui pasiūlymą pateikęs tiekėjas, kuris atitiko nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, buvo pakviestas į neskelbiamas derybas. Po derybų buvo sudaryta sutartis 2 mln. eurų (7,133 mln. litų) su PVM sumai“, – nurodoma V. Bunevičiūtės atsiųstame patikslinime.
Kitos dvi KTS yra dar senesnės. Pirmąją nacionalinis transliuotojas įgijo dar 1990 metais – naudotas įrenginys buvo perduotas LRT kaip vieno Europos transliuotojo labdara. 2003-aisiais ši stotis buvo modernizuota, tam skelbtą konkursą laimėjus TVC. Bendrovė pateikė įrangą, kainavusią beveik 292 tūkst. eurų (kiek daugiau nei milijoną litų), o ją sumontavo LRT inžinieriai.
Dar viena šiuo metu LRT valdoma stotis yra mini KTS, taip vadinama dėl ribotų techninių galimybių. Ji buvo sumontuota 2004 metais atskirai nupirkus automobilį bei TV įrangą ir jos sumontavimo paslaugą. Paslaugos už 51 tūkst. eurų (177 tūkst. litų) neskelbiamų derybų būdu buvo įsigytos ir vėl iš TVC.
LRT nurodo, kad abi šios SD formato stotys yra yra fiziškai susidėvėjusios, todėl keičiamos.
Keitė konkursų sąlygas
Rūpintis dviejų naujų KTS įsigijimu LRT pradėjo dar 2016-aisiais. Tuo metu nacionalinis transliuotojas Kultūros bei Finansų ministerijoms pateikė Valstybės investicijų projektą „Televizijos stočių įsigijimas“. 2017 metais pagal Valstybės investicijų projektą įvykdyti pirkimai.
Nors, kaip matyti, apsirūpinti naujomis KTS nacionalinis transliuotojas planavo iš anksto, o abiejų pirkimų pirminės sąlygos buvo beveik identiškos, šiems įsigijimams skelbti atskiri konkursai, surengti vienas po kito.
Pirmąjį iš dviejų minėtų pirkimų KTS įsigyti nacionalinis transliuotojas paskelbė praėjusių metų vasarį. Pirkiniui buvo numatyta skirti ne daugiau kaip 3,140 mln. eurų be PVM.
Šiam konkursui buvo gauti du pasiūlymai, abiejų kainos viršijo LRT suplanuotas lėšas. LRT teigia, kad dėl to gavo VPT sutikimą abu tarptautiniame pirkime pasiūlymus pateikusius tiekėjus pakviesti į neskelbiamas derybas. Po jų konkurso nugalėtoju tapo TVC. Su šia bendrove buvo sudaryta 3,793 mln. su PVM kilnojamosios stoties pagaminimo sutartis.
LRT tvirtina: Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybes patikslinti, paaiškinti pirkimo dokumentus, jei tiekėjams kyla pagrįstų klausimų. Esą konkurso dokumentų techninėje specifikacijoje buvo nurodytas reikalavimas pateikti 10 vienetų kamerų, o konkurso sąlygų pasiūlymo formoje buvo prašoma teikti 10-ies komplektų kainą. Tai esą sukėlė abejones, todėl pasiūlymo forma buvo patikslinta, nurodant, kad reikia pateikti „Televizijos kamerų komplektą, 1 vnt.“
DELFI kalbintas televizijos įrangos ekspertas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, svarstė, kad keisdama vieną iš esminių šio konkurso dedamųjų – kamerų skaičių, perkančioji organizacija galėjo klaidinti potencialius tiekėjus.
„Įmonės, kurios galėjo susipažinti su konkurso dokumentais, dėl pirminiame variante nurodytų kiekių ir apimties galėjo priimti sprendimą jame nedalyvauti dėl pajėgų trūkumo ar manydamos, kad pirkėjas tokiu būdu tik vykdo kainos žvalgybą, neketindamas realizuoti sandorio. Iš tiesų tokiu atveju turėjo būti skelbiamas naujas konkursas“, – tvirtino jis.
LRT neigė galėjusi suklaidinti pretendentus dalyvauti konkurse. „Potencialūs tiekėjai, LRT įsitikinimu, nebuvo klaidinami dėl konkurso masto ir apimties“, – nurodoma atsakyme DELFI.
Kiek vėliau, praėjusių metų birželį, LRT paskelbė tarptautinį konkursą „Kilnojamos mini televizijos stoties pirkimas“. Pirkimui buvo numatyta skirti iki 1,6 mln. eurų su PVM. Konkurso metu buvo gauti du pasiūlymai, nugalėtoja vėl paskelbta TVC. Su šia bendrove pasirašyta sutartis 1,597 mln. eurų sumai.
Tarptautiniai konkursai su lietuvių kalbos reikalavimu
LRT nurodo, kad abu pirkimai buvo tarptautiniai, tačiau duomenų, kad jie būtų buvę talpinami TED (internetinė „Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedo“ versija, skirta Europos viešiesiems pirkimams), nėra.
Nacionalinio transliuotojo atstovai tvirtina, kad apie visus pirkimus skelbia Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. „Tarptautiniai pirkimai skelbiami per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, užpildant nustatytos formos skelbimą. VPT atsakinga už tai, kad būtina informacija apie tarptautinius pirkimus būtų paskelbta Europos Bendrijos informaciniuose portaluose“, – teigiama atsakyme DELFI.
Prieš mėnesį, kai KTS įsigijimų ėmėsi Seimo laikinoji komisija, jos narė „valstietė“ Agnė Širinskienė posėdyje stebėjosi, kad dokumentams pateikti LRT pirkimuose nustatomas labai ribotas laikas, dokumentai teikiami tik lietuvių kalba, o tokios sąlygos nėra palankios užsienio tiekėjams.
Nacionalinio transliuotojo atstovai tvirtina, kad rėmėsi tuo metu galiojusiu Viešųjų pirkimų įstatymu. Jame buvo numatoma, kad „pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba“, o papildomai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.
„Taigi, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu LRT pirkimo dokumentuose nurodo, kad pasiūlymai teikiami lietuvių kalba“, – tokį LRT atsakymą perdavė V. Bunevičiūtė.
Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos, kitų šalių transliuotojai, siekdami pigiau apsirūpinti įranga, kontaktų ieško tarptautinėse parodose. Tokios yra rengiamos, pavyzdžiui, Olandijoje, kur vyksta skaitmeninės žiniasklaidos ir technologijų pramonės atstovams skirtas renginys IBC („International Broadcasting Convention“), bei Dubajuje (JAE), organizuojančiame „Cabsat“ parodą. Būtent šias parodas, kaip vietas, kur galima užmegzti ryšius su potencialiais klientais, savo pranešimuose nurodo jose dalyvaujanti LRT tiekėja TVC.
LRT atstovai DELFI tikino, kad nacionalinio transliuotojo specialistai tiria rinką, dalyvauja parodose, kaupia informaciją apie informacinių technologijų, radijo ir televizijos įrangą, jos kainas.
„Deja, daugeliu atvejų rinka yra sureguliuota, didesni gamintojai turi savo įgaliotus atstovus Lietuvoje, kurie ir dalyvauja konkursuose. Be to, ir šiuo metu galiojanti viešųjų pirkimų tvarka, kai pasiūlymus reikia pateikti per centralizuotą viešųjų pirkimų informacinę sistemą, kur reikia registruotis nustatyta tvarka, nėra palanki užsienio tiekėjams“, – nurodė V. Bunevičiūtė.
Prieš mėnesį Seimo komisijai liudijęs vienas LRT viešųjų pirkimų vadovų Justas Senapėdis kalbėjo kiek kitaip. Jis aiškino, kad ieškant užsienio tiekėjų kyla kliūčių, nes šie neturi elektroninio parašo ir dėl to turi veikti per tarpininkus Lietuvoje.
Taip pat J. Senapėdis tvirtino, esą minėtam KTS pirkimui buvo sudėtinga parengti sąlygas, todėl konkursą pavyko paskelbti tik 2017-ųjų viduryje. Jo teigimu, užtrunka ir susirašinėjimas su konkurso dalyviais, tad numačius ilgą dokumentų teikimo terminą, procedūros galėjo nusikelti į metų pabaigą ir taip būtų kilusi rizika nepanaudoti biudžete numatytų lėšų.
Sąsajos išryškėjo prieš penkerius metus
Kaip rodo viešai prieinami VPT duomenys, vertinant pagal bendrovės TVC konkursuose laimėtų sutarčių sumas nuo 2012 metų, liūto dalį šiam verslui atnešė būtent LRT pirkimai.
Per minėtą laikotarpį LRT iš TVC nupirko įrangos ir paslaugų už daugiau kaip 11 milijonų eurų. Antrojoje vietoje pagal pirkimų sumas iš šios bendrovės esanti Ryšių reguliavimo tarnyba išleido 1,5 mln. eurų. Trečiojoje vietoje atsidūręs Dzūkų krašto meno inkubatorius per šešerius metus iš TVC pirko už beveik 0,5 mln. eurų.
DELFI perduotame LRT patikslinime nurodoma, kad kontaktai su Šiaulių specialistais užsimezgė dar sovietiniais laikais.
"Norėtume DELFIir visiems priminti, kad ryšiai su specialistais iš Šiaulių užsimezgė daug anksčiau. Dar tarybiniais laikais tuo laiku Televizijos institutas Šiauliuose jau gamino kilnojamas televizijos stotis, kurias naudojo ir LRT, o sunkiais 1991 metais, kai okupantai užgrobė LRT pastatus, LRT tęsė transliacijas iš įvairių miestų, taip pat ir iš Šiaulių, kur transportą LRT darbuotojams nuvežti į Šiaulius ir didelę dalį televizijos įrangos būtent suteikė tuometinio Televizijos instituto darbuotojai", - patikslino V. Bunevičiūtė.
Neoficialiai kalbama, kad klausimų keliantis LRT ryšys su TVC užsimezgė prieš keliolika metų, kai 2001-aisiais nacionalinio transliuotojo Technikos centro direktoriumi tapo Vytautas Marozas, miręs prieš kelerius metus. Eidamas pareigas, jis veikė ir kaip LRT Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, buvo atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą bei įgyvendinimą.
Jo vadovavimo metu, 2001-2012 metais, LRT su TVC sudarė sutarčių, kurių bendra vertė viršijo 5 mln. eurų.
„V. Marozo tinkamumą tapti TVC direktoriumi galėjo lemti įmonės akcininkų požiūris, kad jis savo įtaka, ryšiais bei žiniomis, sukauptomis buvusioje darbovietėje, galėtų užtikrinti bendrovės pelną, t. y., laimėjimus LRT organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, ir sudaryti pelningas prekių bei paslaugų pardavimo sutartis. Tokias prielaidas patvirtina aplinkybė, kad šio sprendimo priėmimo metu V. Marozo vadovaujama TVC toliau sėkmingai dalyvauja ir laimi LRT organizuojamuose pirkimuose“, – pažymėjo VTEK.
Iš tiesų: TVC pradėjus vadovauti V. Marozui, jau pirmaisiais jo darbo mėnesiais su nacionaliniu transliuotoju buvo sudaryta beveik 44 tūkst. eurų sutartis.
Konkurentai į atlapus nekimba
Remiantis Rekvizitai.lt, pagrindinė TVC konkurentė Lietuvoje yra bendrovė „Hannu PRO Vilnius“. Oficialiai skelbiamais duomenimis, ši įmonė, nuo 2013 metų dalyvaujanti LRT pirkimuose, yra laimėjusi sutarčių už beveik 68 tūkst. eurų.
Kaip DELFI sakė „Hannu PRO Vilnius“ vadovas Ilja Kurliandčikas, jo įmonė specializuojasi televizijų studijų įrengimo srityje, tačiau kilnojamųjų televizijos stočių gamyba, jo teigimu, užsiima būtent TVC.
„Mes esame pagaminę tik vieną KTS Estijoje. Tai labai specifiniai projektai, todėl tokiuose pirkimuose nedalyvaujame“, – aiškino jis.
Paklaustas, ar Lietuvoje yra daugiau įmonių, kurios specializuotųsi KTS gamyboje ar tiekime, I. Kurliandčikas sakė manantis, kad visoje Europoje tuo užsiima gal 5 įmonės, pasaulyje tokių yra apie 10.
„Tai labai specifinis produktas, ir Lietuvoje tuo užsiima TVC. Jie dalyvauja parodose, pristato savo prekę, ir pagrindiniai jų klientai yra užsienyje, nes Lietuvoje tokią įrangą sau leisti gali tik LRT“, – tvirtino TVC konkurentų vadovas.
LRT, prieš mėnesį teikusi atsakymą VPT, nurodė, kad specifinę radijo ir televizijos techninę įrangą Lietuvoje siūlo vos 3 tiekėjai: TVC, taip pat bendrovės „AV Systems“ bei „Hannu PRO Vilnius“.
„TVC yra seniausias ir didžiausias rinkos dalyvis, atstovaujantis didžiausiam gamintojų skaičiui, tad natūralu, kad jis turi tinkamiausius pajėgumus įgyvendinti projektus. Yra dalyvavęs ir laimėjęs konkursus bei įgyvendinęs projektus Estijoje, Latvijoje, Islandijoje, Kroatijoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse“, – rašė LRT.
VPT vadovė D. Vilytė, komentuodama šią situaciją, DELFI sakė, kad planuojant tokias ilgalaikes ir brangias investicijas, kokias atliko LRT, labai svarbus pasirengimo etapas.
„Įstaiga turėtų siekti suinteresuoti ne perpardavinėtojus, bet gamintojus. Išėjimas į tarptautinę rinką, noras, kad pirkimuose dalyvautų daugiau tiekėjų yra labi svarbus. Prisirišimas prie vienintelio tiekėjo, kuris šiuo atveju rado verslo nišą, kelia klausimų. Nacionalinis transliuotojas galėjo pasiekti, kad tiekėjų būtų žymiai daugiau“, – pažymėjo ji.