Įdomu tai, kad daugelis atkurtos nepriklausomos Lietuvos politikų pakankamai stabiliai išlaikė savo politines pažiūras, jeigu jos buvo apibrėžtos. Galbūt išimtimi galima laikyti du politikus – Emanuelį Zingerį, kuris trumpai, 1989-1991 metais priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai, tačiau vėliau tapo dešiniuoju, dalyvavo įkuriant Tėvynės sąjungą, ir Petrą Gražulį, kuris pradžioje buvo aktyviu krikščioniu demokratu, paskui tapo „tvarkiečiu“ ir galiausiai, partijai iširus, liko be politinės jėgos.
Dalis politikos senbuvių, skilus partijai, kaip dabartinių socialdarbiečių atveju, išėjo į kitą politinę jėgą, tačiau ji iš esmės atstovauja panašias pažiūras. Kiti, kaip Rimantas Jonas Dagys, išsiskyrus politinėms pažiūroms su partijos vadovybe, subūrė bendraminčius į savo politinę jėgą, kuri yra labiau kraštutinių pažiūrų nei ta, kurioje dirbo iki tol.
Primename, kad nuo pat darbo Seime pradžios R. J. Dagys priklausė keturioms politinėms jėgoms: Lietuvos socialdemokratų partijai, buvo partijos „Socialdemokratija“ pirmininkas, tada bene dvidešimt metų praleido su Tėvynės sąjunga.
„Delfi“ kviečia prisiminti, kaip atrodė dabartiniai politikos vilkai, kai tik pirmą kadenciją atėjo dirbti į Seimą.
Dabartinis socialdarbiečių pirmininkas Gediminas Kirkilas yra vienas iš ilgiausiai dirbančių Seime parlamentarų. Pagal oficialią Seimo tinklapyje pateikiamą informaciją jis Seime dirba nuo 1992 metų. Per visą savo politinę karjerą keturioliktoje, prieškrizinėje, Vyriausybėje jis yra buvęs premjeru. Seime jis daugiausiai dirbo nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityse – yra vadovęs Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetams.
G. Kirkilo karjera nėra susijusi tik su politika. Ankstyvuoju laikotarpiu, Vilniaus pedagoginiame institute baigęs neakivaizdiniu būdu studijuodamas lietuvių kalbą ir literatūrą jis yra dirbęs restauratoriumi. Politikas turi aukščiausią restauratoriaus-auksuotojo kategoriją. Vėliau jis yra baigęs politikos mokslus Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje.
Kita politikos senbuvė I. Šiaulienė irgi Seime yra jau septintą kadenciją. Ji politikoje – nuo nepriklausomybės atkūrimo. 1990 m. moteris įstojo į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), ir aktyviai joje veikė. Iki tol ji yra baigusi istorijos studiją, Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją tema „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovoje už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos įtvirtinimą Lietuvoje“. Dirbo dėstytoja.
Dar vienas septintą kadenciją Seime skaičiuojančių parlamentarų yra socialdemokratas Algimantas Salamakinas, labiausiai įsiminęs, kai buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pareigose. Jis, kaip ir I. Šiaulienė, 1990 metais įstojo į LDDP. Prieš tai, po vidurinės mokyklos, jis yra dirbęs viename Kėdainio rajono kolūkių, o paskui – gamykloje AB „Progresas“ tekintoju, buvo cecho profsąjungos pirmininku.
Nuo 2012 m. Seime dirba ir konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė. Parlamentarė yra baigusi Lietuvos konservatoriją, prieš darbą parlamente ji dėstė fortepijono katedroje. Moteris yra rašiusi straipsnių savaitraščiui „Šiaurės Atėnai“, dirbusi radijo „Laisvoji Europa“ korespondente.
Po šeštą kadenciją Seime jau baigia ir konservatoriai Audronius Ažubalis, Irena Degutienė, Jurgis Razma, socialdarbietis Juozas Bernatonis, liberalas Kęstutis Glaveckas, socialdemokratas Algirdas Sysas, buvęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys.
Ne malaiko Seimo nariais darbuojasi ir buvęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius, buvęs „tvarkietis“ Petras Gražulis.
Kol kas iš šių politikos senbuvių vienintelė I. Degutienė, kaip ir žadėjo, jokiame TS-LKD sąraše, nei vienmandatėje, nei daugiamandatėje apygardoje, nekandidatuoja į kitos kadencijos Seimą.
