Kunigas pripažįsta, kad šiuo metu pagrindinis siekis yra, kad Lietuvoje būtų suformuota Konstantinopoliui pavaldi ortodoksų Bažnyčia. Visgi, pažymi jis, tai yra patriarcho sprendimas.
„Manau, kad tai yra istorinis įvykis Lietuvai. Žinome, kad jau daugybę amžių Konstantinopolio patriarchas nesilankė Lietuvoje. O, kita vertus, tai yra mums, tikintiesiems labai didelis džiaugsmas. Nes iš tikro aš, kaip ir daugelis, turbūt, kunigų net nesvajojau, kad kada nors gyvenime galėsiu sutikti patriarchą“, – LRT radijui antradienį sakė G. Sungaila.
Kunigas džiaugiasi, kad patriarchas Baltramiejus I sugrąžino jį ir dar keturis Maskvos patriarchato sprendimu iš kunigų luomo pašalintus kunigus atgal į tarnystę. Visgi kunigas neslepia, kad jis ir kiti dabar Konstantinopolio patriarchatui pavaldūs kunigai tikisi, kad Lietuvoje bus įsteigta ir Konstantinopolio bažnyčia. Tačiau, pažymi jis, tai yra patriarcho Baltramiejaus I sprendimas.
„Kanoninės struktūros suformavimas yra tai, ko mes viliamės, bet tai pilnai yra sprendimas patriarcho ir mes tiesiog irgi laukiame, ką jo šventenybė pasakys, bet jau svarbiausią dalyką jis mums suteikė – suteikė galimybę mums kartu melstis ir švęsti eucharistiką“, – akcentavo jis.
Kyla iššūkių dėl maldos namų
G. Sungaila pažymi, kad pastaruoju metu jau Konstantinopolio patriarchato pavaldume esantys kunigai susiduria su nemažai iššūkių. Vienas iš jų yra tai, kad jie neturi savo maldos namų. Visgi, pažymi stačiatikių kunigas, nuo pastarojo sekmadienio Lukiškių kalėjimo nuomininkai suteikė galimybę jiems melstis ten esančioje Švento Mikalojaus šventovėje.
„Šį sekmadienį pirmą kartą Švento Mikalojaus šventovėje meldėmės ir tai iš tikrųjų irgi toks ypatingas džiaugsmas iš dviejų pusių. Nes, viena vertus, pagaliau meldėmės tikram bažnyčios pastate, kuris architektūriškai tam ir sukurtas ir ten melstasi yra. Kita vertus, tas pastatas buvo apleistas, ten malda ilgai neskambėjo, dabar įvairūs kultūriniai renginiai ten buvo, bet vis dėlto jis nebuvo naudojamas pagal paskirtį, o štai mus priėmė ir davė galimybę juo pagal paskirtį naudotis“, – džiaugėsi G. Sungaila.
„Tai sekmadieniais mes turėsime ten galimybę melstis, tai darysime ir kitus sekmadienius. Kituose miestuose kol kas dar galimybės melstis tikrose šventovėse neturime, tai glaudžiamės įvairiose kambariuose, salėse, koplyčiose. Klaipėdoje irgi jau yra tokia pastovi vieta, kur renkasi tiesiog salėje žmonės melstis. Ir po truputį ta materialinę pusė bažnytinio gyvenimo stengiamės gerinti, netgi liturginių indų tenka ieškoti pirkti ir t.t., nes pradžioje nieko neturėjome“, – taip pat akcentavo kunigas.
ELTA primena, kad pernai Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susilaukė savo vadovybės nemalonės.
Šie kunigai vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t.t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Tuo tarpu vasario mėnesį Visuotinis Konstantinopolio patriarchatas oficialiai paskelbė, kad buvo peržiūrėtos Maskvos patriarchato iš kunigų luomo pašalintų Lietuvos kunigų Vladimiro Seliavko, Vitalijaus Mockaus, Vitalio Dauparo, Gintaro Sungailos ir Georgijaus Ananjevo pateiktos apeliacijos.
„Ortodoksų Bažnyčioje egzistuoja teisė apskųsti vietinio patriarcho sprendimą aukščiausiai apeliacinei instancijai – Visuotiniam patriarchatui. Kunigai iš Lietuvos pasinaudojo šia teise ir pateikė apeliaciją Visuotiniam patriarchatui, kuri buvo nagrinėjama ir galiausiai patenkinta“, – skelbta Krikščionių ortodoksų iniciatyvų centro interneto svetainėje.
Tačiau savo ruožtu Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pareiškė, kad nepripažįsta Konstantinopolio patriarcho sprendimo grąžinti į kunigų luomą penkis iš kunigystės pašalintus Lietuvos stačiatikių dvasininkus.
„Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija nepripažįsta šio sprendimo. Pašalinimas iš kunigų yra ne drausminė nuobauda, o mistinis aktas, jis yra galutinis ir neatšaukiamas. Bažnyčios kanonai nurodo, kad klero nariai pašalinti iš dvasininkų negali atgauti šio statuso. Jie taip pat negali būti iš naujo įšventinti į dvasininkus“, – pranešime žiniasklaidai skelbia Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra uždraudusi į Lietuvą atvykti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje palaikančiam Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui. Tokį ministerijos sprendimą lėmė tai, kad Kirilas savo pasisakymais neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir parėmė agresyvius Rusijos veiksmus.
Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją.