Tarp Seimo narių – ne vienas buvęs dėstytojas.
„Mes turim Teisės ir teisėtvarkos komiteto narius, kurie tikrai galėtų dėstyti viešąją teisę“, – „LNK Žinioms“ sakė Seimo konservatorius, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Klausiamas apie tai, ar pats norėtų dėstyti, politikas atsakė, kad yra jaunas ir dar reikia daug metų darbo, kad pasiektų pakankamą lygį.
Bet štai kiti – pasiruošę.
„Mielai [dėstyčiau]“, – teigė kitas konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Iki Seimo Ž. Pavilionis dėstė, kaip pats įvardija, karo vyrams, kuriuos dabar sutinka Ukrainos karo fronte.
Ž. Pavilionis dėstė diplomatiją Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje, vėl norėtų dėstyti tą patį.
Paklaustas, ar dėstydamas agituoja už savo partiją, Ž. Pavilionis tai paneigė.
„Aš visą laiką, visą gyvenimą agituoju: dabar agituoju V. Putiną užversti“, – pažymėjo Seimo narys.
Neprarastų pedagoginio vardo
Premjerė Ingrida Šimonytė iki Seimo irgi dėstė Vilniaus universitete Matematikos ir informatikos fakultete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Kad parlamentarai galėtų dirbti universitetuose ir kolegijose, ir už tai gauti pinigų, reikia keisti Konstituciją. Dabar ji sako: be atlyginimo Seime leidžiama gauti nebent honorarą už kūrybą.
„Manom, kad toks pokytis paskatintų daugiau intelektualių, akademinio pasaulio žmonių dalyvauti Seimo rinkimuose“, – svarstė M. Majauskas.
Būnant Seime, kai nebegalima tęsti akademinės veiklos, pedagoginiai vardai prarandami. Tokio neteko ir Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Taip, aš buvau docentė, jau nebesu“, – teigė ji.
Ir nors tai nėra pirmas kartas, kai ant konservatorių atstovo M. Majausko parengto projektą parašė padėjo A. Širinskienė, bet tai – retas atvejis.
Iki Seimo A. Širinskienė Mykolo Romerio universitete dėstė viešąją teisę. Jeigu dabar norėtų grįžti, vėl turėtų pradėti nuo pradžių.
„Suprantu, kad man situacija nesikeis, bet norėtųsi, kad tiems kolegoms, kurie yra jaunesni, kurie taip pat svarsto dalyvauti rinkimuose, būtų sudarytos galimybės, patekus į Seimą, vėliau sugrįžti į pedagoginę bendruomenę.
Nuomonės valdančiųjų gretose išsiskiria
Ant projekto parašus deda visų frakcijų atstovai, opozicija irgi.
„Mes turime išimtį: Seime gali būti ūkininkai, turėti savo ūkius, gauti pajamas. Taip susiklostė, kad ūkininkų Seime turime daugiau nei profesorių, o galbūt gerai būtų profesorių turėti daugiau“, – komentavo opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Seimo nariai tikina, kad toks susivienijimas ne dėl galimybės papildomai užsidirbti – pataisa įsigaliotų 2024 metais.
„Šiuo metu gyvename labai aukštos infliacijos aplinkoje ir visiems reikia užtikrinti, kad jų perkamoji galia nemažėtų. Tačiau šis sprendimas niekaip neliečia Seimo narių pajamų šioje kadencijoje“, – tikino M. Majauskas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pasisako kitaip, jis pataisoms nepritaria.
E. Gentvilas ir pats dirbo dėstytoju 1993–1997 metais Klaipėdos universitete, todėl esą žino, kiek trunka pasirengimas dėstymui.
„Manyčiau, kad Seimo nariai neturėtų būti atitraukiami nuo savo einamojo darbo. Patys šnekame, kad mūsų darbas nepertraukiamas, be atostogų, neskaičiuojant darbo valandų. Bet štai, neskaičiuojant darbo valandų, dar 10 valandų per savaitę padėstysiu“, – nuostabą siūlymu reiškė politikas.
Konstitucijai pakeisti reikia nemažiau kaip 94 balsų „už“. Idėją pateikti visam Seimui planuojama rudenį.