„Ta suma, apie kurią mes dabar kalbame šiems metams, tai skaičiuojame apie 250 mln. eurų“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad patikslintas biudžeto projektas Seimui bus teikiamas kovą, pirmadienį ji ketina klausimą aptarti su Seimo frakcijų vadovais.
Ji taip pat pažymėjo, kad biudžeto pakeitimai turi savo specialią procedūrą ir skubos tvarka svarstomi negali būti.
„Čia nėra labai didelio skirtumo, pirmą, antrą ar trečią sesijos dieną (bus pateikta), biudžeto pakeitimai negali būti svarstomi skubos tvarka, turi specialią procedūrą. Pakeitimai bus pateikti kovo mėnesį“, – teigė premjerė.
Vyriausybės vadovė taip pat sakė norinti su Seimo frakcijomis sutarti, kad biudžetas bus keičiamas tik dėl gynybos, ir nebus atvertas langas teikti kitiems pasiūlymams keisti šiemetinius patvirtintus asignavimus.
„Pirmadienį tikiuosi susitikti su frakcijų seniūnais ir sutarti, kad tai yra klausimas, kuris reikalauja bendro sutarimo, ir mes neatidarinėjame krūvos kitų derybų prie biudžeto, kurios paprastai būna, kai biudžetas tikslinamas, nes situacija išskirtinė“, – pažymėjo premjerė.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad papildomai skiriama suma leis ankstinti dalį ginkluotės įsigijimų.
„Mes supažindinsim Seimą su konkrečiais įsigijimais, nes patį procesą, kuris, deja, bet yra biurokratizuotas, mes jau esam pradėję, pasirengimas, informacijos surinkimas, partnerių suradimas ir taip toliau“, – sakė ministras.
„Tų įsigijimų dalį aš esu įvardinęs, pvz., koviniai dronai, nes mums reikia kito technologinio lygio, mes matom dabartinį karą, dabartinius poreikius. Amunicijos įsigijimas, nes visos šalys turi turėti pakankamas atsargas, kai nutrūksta tiekimo grandinės“, – paprašytas įvardinti, kurie įsigijimai bus ankstinami, sakė A. Anušauskas.
Anksčiau skelbta, kad Lietuva yra nutarusi ankstinti ir salvinės ugnies sistemų įsigijimus.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų ir tai turėtų sudaryti apie 2,05 proc. BVP, tačiau ši suma didės.
Anksčiau Vyriausybė teigė, kad padidinus finansavimą gynybai jis sieks apie 2,5 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė penktadienį taip pat paskyrė per 40 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti.
Papildomi asignavimai iš skolintų lėšų skiriami sąjungininkams siunčiant daugiau karių į Lietuvą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Anot A. Anušausko, lėšos leis Lietuvoje vystyti tris infrastruktūros objektus.