Todėl ši diena simbolizuoja, kokios stiprios, veikdamos išvien, gali būti Baltų tautos. Nors šiandien iš kadaise gyvavusių Baltų tautų išliko tik latviai ir lietuviai, šios dvi tautos turi itin daug bendro – okupacijos paženklintą istorinę atmintį, bendrus geopolitinius iššūkius ir tikslus. Todėl šią dieną verta pagalvoti apie tai, kaip gi šiandien sekasi sugyventi su artimiausiais savo kaimynais, kaip sekasi įgyvendinti bendrus tikslus.

Pirmąją renginio dieną Vytauto Didžiojo universitete pranešimus skaitys profesoriai Alvydas Butkus, Kazimieras Garšva bei Seimo narys dr. Laurynas Kasčiūnas, taip pat svečiai iš Latvijos. Apie lietuvių gyvenimą Lenkijoje pranešimus skaitys rašytojas, publicistas,vertėjas Sigitas Birgelis, istorikė, kraštotyrininkė Aldona Vaicekauskienė, baltų-jotvingių draugijos pirmininkas Petras Lukoševičius, Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas. Diskusijose dalyvaus rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis, Seimo narys Kazys Starkevičius. Rugsėjo 22-ąją. VDU Didžiojoje salėje vyks knygų, tautodailininkų darbų, kulinarinio paveldo parodos. 15 val. vyks kolektyvų iš Latvijos bei Lenkijos koncertas ir bus paskelbta Stasio Lozoraičio senjorų akademijos (SLSA) naujų mokslo metų pradžią.

Renginio temos – Latvijos ir Lietuvos santykiai bei Lenkijos lietuvių gyvenimas. Anot renginio iniciatorės ir organizatorės, Stasio Lozoraičio Senjorų Akademijos (SLSA) prorektorės Rimos Čepurnienės, toks renginys organizuojamas pirmąkart Kaune. Jos teigimu, paprastai baltų vienybės kontekste kalbame tik apie latvius bei Lietuvoje gyvenančius lietuvius, nepagrįstai pamiršdami mūsų tautiečius Lenkijoje. Aptariant įvairius organizacinius klausimus, kaip pasakoja renginio organizatorė, iškilo idėja pakviesti Karaliaučiaus (Kaliningrado) lietuvių bendruomenės atstovus, nes būtų išties įdomu išgirsti apie jų bėdas, rūpesčius, ateities planus.

„Lenkijos teritorijoje, Palenkės vaivadijoje, taip pat gyvena baltai, o gal net ir jotvingių genties palikuonys…“, – teigia R. Čepurnienė.

Renginio iniciatorė mano, kad Lenkijos lietuvių ryšys su Lietuva yra kur kas stipresnis nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Ten gyvenančių lietuvių šeimose yra likę nemažai nuoskaudų, neteisybės iš tų pokario laikų. Seinų viršaitis Darius Lastauskas yra pasakęs: „savo prosenelių žemę matau, užsikoręs ant gryčios stogo, bet ji ne mano, ji kitoje valstybėje – Lietuvoje”, – pasakoja SLSA prorektorė.

„Baltų vienybės dieną“ organizuoja Stasio Lozoraičio senjorų akademija(SLSA), Punsko valsčius, VDU Letonikos centras. Renginio partneriai – Vysk. Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“ Seinuose, Lenkijos lietuvių leidinys „Aušra“, Punsko „Senosios klebonijos“ muziejus, Punsko lietuvių kultūros namai, Adažų rajono (Latvija) pensininkų draugija, „Vilnijos“ draugija, Seinų valsčius, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondas. Renginio globėjas – Seimo narys K. Starkevičius. Renginio draugas – Seimo narys L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, nepaisant kultūrinio artumo, bendros istorinės atminties, mūsų santykiai su latviais silpnesni nei galėtų būti. „Mūsų bendradarbiavimas energetikos srityje ne visuomet vyksta sklandžiai. Daugiau galėtume bendradarbiauti ir kultūros ar informacinio saugumo srityse“, – įsitikinęs Seimo narys.

SLSA įsteigta 2016 m.vasario mėn. ir vienija 480 klausytojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (47)