Delfi kalbintų biudžetinių įstaigų atstovai neslėpė, kad šildymo sąskaitos daugelį nemaloniai nustebino, tačiau panašu, kad globos, slaugos namai, vaikų dienos centrai ir kitos įstaigos galės sėkmingai pragyventi žiemą, nes savivalda teigia turinti tam numatytų lėšų.
Visgi redakciją pasiekė keli žmonių laiškai apie tai, kad, pavyzdžiui, vienuose globos namuose tiesiog yra šalta. Gyventojai įtaria, kad „prisukdamos“ šildymą įstaigos bando taupyti.
Kaip Delfi sakė ne vienos biudžetinės įstaigos atstovas, šildymo sąskaitų našta įstaigoms yra labai didelė, tačiau šilumos niekas dirbtinai nemažina.
„Kainos pakilo labai stipriai. Kaip ir visiems, mums ta kaina labai pakilo, mes juntame – pakilo daugiau nei dvigubai, o kaip seksis toliau, matysime“, – sakė Ukmergės socialinių paslaugų centro vadovė Kristina Karpovienė.
Vis dėlto ji teigė, kad savivaldybės taryba turėtų į tai atsižvelgti.
„Kaip žinote, biudžetas dar svarstomas ir bus patvirtintas vėliau. Aš kažkaip stengiuosi į viską žiūrėti pozityviai. Mes niekuo nesame išskirtiniai, bet kažkaip užtikrina taryba, nes visoje Lietuvoje ta kaina kyla, tai čia bendra problema, kurią reikės kažkaip bendromis jėgomis išspręsti“, – pridūrė pašnekovė.
Savivaldybių asociacija: biudžetai auga daugiau nei išlaidos
Kaip Delfi sakė Lietuvos Savivaldybių asociacijos vadovas Mindaugas Sinkevičius, ne visos biudžetinės įstaigos susiduria su šia problema.
„Skirtingos situacijos skirtingose savivaldybėse, kai kur ta situacija ir šildymo kainų augimas ne toks drastiškas, dėl to, kad savu laiku buvo padaryti sprendimai dėl perėjimo į biokurą. Kur aštriausias kainų kilimas, tai yra ten, kur šilumos ūkio pertvarka neįvyko“, – sakė M. Sinkevičius.
Delfi taip pat kalbino kelias įstaigų, turinčių savo autonominį šildymą, atstovus – jie pasidžiaugė, kad su drastiškai išaugusių kainų problema kol kas nesusiduria taip stipriai, kaip besinaudojančios centriniu šildymu.
M. Sinkevičiaus teigimu, kol kas vienintelė Vilniaus rajono savivaldybė svarsto galimybę biudžeto pinigais palengvinti gyventojų mokesčius už šilumą, tačiau tai neliestų biudžetinių įstaigų, kurioms lėšos bus skiriamos bet kokiu atveju.
„Mes akivaizdžiai matome vieną dalyką, kad visų savivaldybių biudžetai auga, neretos savivaldybės auga daugiau nei 10 proc. – viršijame infliacijos dydžius. Faktas tas, kad mes suprantame, jog dalis tų pinigų ir perkeltine, ir tiesiogine to žodžio prasme sudeginta šildymo sezono metu. Biudžetiniame sektoriuje kažko neprireguliuosi, nėra daug efekto kažką prisukti ar užsukti. Galite įsivaizduoti, bandyti prisukti šildymą ir ligonių sąskaita sutaupyti – tam nėra erdvės“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Asociacijos vadovas pastebėjo, kad nemažai savivaldybių pačios investuoja į biudžetinių įstaigų – darželių, mokyklų – saulės kolektorių įrengimą ant stogų.
„Daug pavyzdžių yra ir Marijampolėje, ir Jonavoje, ir kitur, kur jau net ne po vieną, o dešimtimis pastatų naudoja saulės energiją, bet čia vėlgi – pagalba, o ne išsigelbėjimas. Iš esmės konstatuotinas faktas, kad dalį biudžeto pinigų, kuriuos įprastai panaudotume kitiems, vertingesniems dalykams, mes panaudosime radiatorių išaugusiam apetitui“, – sakė M. Sinkevičius.
„Kol kas tikrai nėra jokios panikos, kadangi biudžeto augimas yra didesnis nei augančios išlaidos dėl įvairių dalykų, tai visi padėjuojame, norėtume, kad pajamos augtų, o išlaidos nesikeistų, bet gyvenime dažniausiai taip nebūna“, – pridūrė jis.
Finansų ministerija portalui paaiškino, kad augančioms komunalinėms išlaidoms specialiai skirta daugiau lėšų.
„Kiekvienas sau pavaldžios įstaigos steigėjas privalo rūpintis savo įstaiga. Iš valstybės biudžeto išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms 2022 m. biudžete komunalinėms išlaidoms papildomai skirti 6 mln. eurų, t.y., 12 proc. daugiau nei 2021 m. Ši didesnė lėšų dalis yra numatyta nuo visos 2021 m. komunalinėms išlaidoms skirtos sumos, nors suprantama, kad reikšmingai brangusios šildymo išlaidos yra sezoninės, t.y., nepatiriamos ištisus metus. Savivaldybės savo įsteigtas įstaigas turi išlaikyti pačios iš augančių savivaldybių biudžetų, papildomas finansavimas valstybės biudžete tam nėra numatytas“, – rašoma ministerijos atsakyme.