„Politiškai man atrodo, kad visi sutaria, jog ES turi žengti tolimesnius žingsnius boikotuojant visus iškastinio kuro išteklius, patenkančius į ES iš Rusijos Federacijos. Bet yra tam tikrų energetinių ir infrastruktūrinių problemų. Ir bent jau 4 valstybės pradžioje, tik priminsiu, turėjo savų sumetimų ir rezervacijų šiuo klausimu.
Tai buvo Vokietija, Austrija, Vengrija ir Slovakija. Šiuo metu praktiškai tik Vengrija ir Slovakija turi tam tikrų išimtinių argumentų, kodėl joms to būtų sunku atsisakyti. O tai, kad šios valstybės neturi prieigos prie uostų, yra sudėtinga greitai pakeisti ir rasti alternatyvius tiekimo šaltinius.
Galbūt infrastruktūriškai tai skamba įtikinamai, tačiau nafta yra pakankamai takus produktas ir juo apsirūpinta yra įmanoma“, – LNK apie situaciją pasakojo EP narys P. Auštrevičius.
Politiko nuomone, didesnis klausimas yra ne tiek infrastruktūra, bet kainų politika.
„Bet labai tikiuosi, kad kitos ES suteiks šioms valstybėms netrukdomai apsirūpinti nafta iš kitų šaltinių“, – tikėjosi jis.
Paklaustas apie išimtines teises dėl ilgesnio laikotarpio, atsisakant rusiškos naftos, P. Auštrevičius teigė, jog
„EK suprasdama kai kurių valstybių problemas jau pasiūlė, kad šis laikotarpis būtų iki šių metų pabaigos. Tai yra 8 mėnesiai. Manau, kad politiškai kai kurios valstybės gali parodyti labai gerą pavyzdį ir nelaukti to laikotarpio ir greičiau atsisakyti rusiškos naftos.
Tačiau reikia pripažinti, kad Vengrijai ir Slovakijai, vardan to, kad būtų pasiektas bendras susitarimas, nes turi visos valstybės pritarti šiam sprendimui kartu, matyt, bus pasiūlytas kiek ilgesnis pereinamasis laikotarpis“, – kalbėjo „Info dienos“ pašnekovas P. Auštrevičius.
Jis laidoje dalijosi turimomis žiniomis, kad Slovakija prie šio pereinamojo laikotarpio prašo 2 papildomų metų.
„Kiek prašo Vengrija, nežinau, girdėjau apie 3 metus. Bet labai tikiuosi, kad politinis spaudimas ir atsakomybė už visą šitą situaciją vers šių valstybių Vyriausybes ieškoti kuo greitesnio sprendimo, o ne laukti papildomo pereinamojo laikotarpio pabaigos“, – sakė politikas.
Paklaustas, ar ES turi kaip paspausti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną priimti visai Europai svarbų sprendimą, P. Auštrevičius teigė, jog turi.
„Žinoma, kad turi. Manau, kad didžiausias spaudimas yra politinis spaudimas savos valstybės, visuomenės. Nereikia tapatinti visų vengrų su V. Orbanu. (…) Labai tikiuosi, kad didžioji dalis vengrų supranta, kokia politinė atsakomybė krenta ant Vengrijos, tęsiant tokios draugystės su Rusiją sagą ekonominiuose ryšiuose.
Iš kitos pusės – tai pačiai Vengrijai reikės derėtis dėl daugelio dokumentų ES darbo grupėje, komitetuose. Net neabejoju, kad kai kurios valstybės prieš ją gali panaudoti savus argumentus ir nesuteikti tokių palankių sąlygų, kaip kad prašo Vengrijos pusė“, – laidoje svarstė EP narys P. Auštrevičius.
Politikas sakė besitikintis, kad rusiškos dujos ir branduolinis kuras bus aptarti septintame arba aštuntame sankcijų Rusijai pakete.
„Netenka abejoti, kad sankcijų politika tęsis ir ji tik griežtės, nes matome, jog Rusija nekeičia savo elgesio, atvirkščiai – toliau vykdo karo nusikaltimus prieš ukrainiečius ir Ukrainą. Todėl labai tikėtina, kad vasaros metu, kai energetiškai yra kiek didesnis atsipalaidavimas ir nėra tokios didelės energetinės priklausomybės, politiškai bus lengviau priimti šiuos sprendimus.
Jie yra neišvengiami, bet, ko gero, kaip ir naftos atžvilgiu, gali būti tam tikri pereinamieji laikotarpiai. Ir tokių valstybių gali būti ir ES daugiau. Ir tie pereinamieji laikotarpiai gali labai skirtis“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Jis teigė, jog naujasis sankcijų Rusijai paketas galėtų įsigalioti nuo gegužės 9–osios dienos.
„Tai būtų labai simboliškas pasveikinimas šovinistinei Rusijos valdžiai. Ir labai rimtas signalas Ukrainai, kad mes ir toliau stipriname sankcijų politiką prieš agresorių. Ir tai nėra paskutinis sprendimas šiuo atžvilgiu“, – „Info dienai“ sakė EP narys P. Auštrevičius.
Delfi primena, jog pagal EK pasiūlymą draudimas importuoti naftą iš Rusijos būtų įvestas palaipsniui per 6–8 mėnesius, o Vengrijai ir Slovakijai šis laikotarpis būtų pratęstas dar keliais mėnesiais, naujienų agentūrai AFP sakė ES pareigūnai.
Tačiau Slovakija, kuri, kaip ir Vengrija, yra beveik 100 proc. priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vamzdynu „Družba“, pareiškė, kad jai reikės kelerių metų.
Slovakijos naftos perdirbimo gamykla pritaikyta darbui su rusiška nafta, todėl ją reikėtų iš pagrindų pertvarkyti arba ieškoti kitos alternatyvos, kad būtų galima naudoti iš kitų šalių importuojamą naftą, o tai būtų brangus ir ilgas procesas.
Kiti pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Bulgarija ir Čekija taip pat gali siekti išimčių dėl sankcijų.
Vienas Europos diplomatas įspėjo, kad išimčių suteikimas vienai ar dviem nuo tiekimo iš Rusijos labai priklausomoms valstybėms galėtų sukelti domino efektą, t. y., paskatinti ir daugiau šalių prašyti išimčių, o tai sužlugdytų embargą.
Visą pokalbį su P. Auštrevičiumi žiūrėkite čia: