K. Žukauskas feisbuke išvardijo, kaip vakcinuotų Vilnius, jei perimtų visos Lietuvos „vakcinacijos proceso vairą“.

„Pirmiausia ir svarbiausia – pavėlintume Pfizer antro skiepo laiką iš dabartinių 3 savaičių kiek įmanoma vėliau“, – rašė jis.

R. Šimašiaus patarėjas aiškino, jog dabar labai didelė dalis gaunamų „Pfizer–BioNTech“ vakcinų (o gegužę praktiškai tik jas ir gauname) keliauja revakcinacijai.

„Jeigu antra „Pfizer“ dozė būtų pavėlinta, galėtume daugiau žmonių pirmąja doze apsaugoti jau dabar, ypač aktyvaus jaunimo. Lietuva vėl pirma pagal COVID atvejus visoje Europoje ir nors gaisras Vilniuje slopsta, pradėjo augti kiti miestai, ypač tie, kuriuose mokyklos atveriamos be jokio testavimo (labiausiai neramina Kauno augimas). Pagal pilnai vakcinuotus asmenis ir pagal vakcinacijos tempą mes esame prie lyderių Europoje (atmetus UK, mažąsias valstybes, ir Vengriją ar Serbiją, kurios naudoja „Sputnik“ vakciną – esame antri po Danijos). Tačiau jei imsime tik pirmą dozę – mes jau tik Europos viduryje“, – situacijos vertinimą pateikė jis.

K. Žukauskas ragino atkreipti dėmesį į Suomiją, kuri viską meta į pirmos dozės skiepus, arba Vokietiją, kuri kovą nusprendė, kad antras „Pfizer“ skiepas eis tik po 42 dienų, ir dabar pagal pirmas dozes yra prie lyderių.

Jis taip pat rašė, kad viena dozė jau dalinai apsaugo žmones – jau įrodė mokslas ir praktika.

„Praleisdami progą su Pfizer pirmu skiepu didinti šalies imunizaciją, padedam virusui plisti labiau, nei jis galėtų“, – konstatavo jis.

Jis taip pat rėmėsi ir naujais moksliniais tyrimais. Kurie, anot K. Žukausko, nurodo, kad kuo vėlesnis „Pfizer–BioNTech“ skiepas, tuo tvirtesnis imunitetas susidaro.

„Ir trečias argumentas – tuoj ateis laikas, kai turėsime pripažinti realybę, kad „AstraZenecos“ niekas nebenori imti ir net antros dozės paankstinimas neatsvers to, kad „Pfizer“ pilna vakcinacija su dabartiniu 3 savaičių antru skiepu vyksta žymiai greičiau. Todėl vėlindami „Pfizer“ mes didintume „AstraZenecos“ patrauklumą. Vilnius kol kas „AstraZenecos“ atvėrinėjo platesnėms grupėms (nusileidome iki 35+), bet kažkada pasieksime 16+ ribą ir nebebus kaip didinti grupių – todėl jau dabar reikėtų didinti AZ patrauklumą kitais būdais“, – aiškino jis.

Todėl šią savaitę Vilniuje pirmo skiepo norinčius gelbės tik „Moderna“ vakcina, jų sostinė gaus apie 5 tūkstančius.

K. Žukauskas taip pat rašė, kad jei Vilnius galėtų keisti dabartinę vakcinavimo sistemą, tai jau dabar leistų skiepytis jaunesnėms amžiaus grupėms.

„Nacionaliniu lygiu šiandien paleidžiama registracija 45+ asmenims, bet jei pažiūrėsite Statistikos departamento duomenis, jau dabar dauguma miestų skiepija jaunesnes grupes. Na pavyzdžiui, praėjusį šeštadienį visoje Lietuvoje buvo paskiepyti 3575 asmenys, priklausantys 18–54 m. amžiaus grupei, ir tik 2398 asmenys, vyresni nei 55 m. O juk praėjusią savaitę šalyje dar galiojo 55+ prioritetas – nors jaunesnių paskiepyta daugiau.

Ką tai reiškia? Visi vyresni, kuriems COVID–19 rizika didesnė ir kurie jau norėjo gauti skiepą, jį gavo. Laikas skiepyti jaunesnius, aktyvius, kurie, deja, savo socialiniu aktyvumu ir platina virusą. Skaičiai rodo, kad iš esmės šalyje tai ir vyksta, jau skiepijami jaunesni, bet oficialiai kažkodėl vis dar žaidžiame vyresnių asmenų prioritetus – nuo šiandien visoje šalyje atveriama 45+ grupė“, – problemą įvardijo Vilniaus miesto mero patarėjas.

K. Žukauskas taip pat pateikė skaičius, kiek kitų rajonų gyventojų atvyko skiepytis į sostinę. Vilniui greičiau atveriant žemesnes prioriteto grupes, buvo baiminamasi vakcinų turizmo.

„Vilniečiai baiminosi, kad jų vakcinas išžvejos kitų miestų gyventojai, bet tam pagrindo nėra – skaičiai rodo, kad vakcinų turizmas į Vilnių nėra didelis: imant pagal prisirašymą prie poliklinikų, Vilniuje iš šiek tiek daugiau nei 300 tūkstančių skiepų tik 10 tūkst. nukeliavo Vilniaus rajonui (neabejoju, kad čia Vilniaus priemiesčiai, todėl techniškai – vilniečiai), 4 tūkst. kauniečiams, 1,6k tūkst. panevėžiečiams, 1,3 tūkst. Trakų raj. (kurie, tikėtina, dirba Vilniuje), 1,1 tūkst. šiauliečiams, o iš kitų miestų pas mus atvyko po mažiau nei tūkstantį – procentaliai imant nuo 300 tūkstančių skiepų tai nėra dideli skaičiai“, – rašė K. Žukauskas.

Jis prognozavo, kad vakcinų turizmas greitu metu „gali apsiversti“ – nebe į Vilnių vyks kitų miestų gyventojai, bet vilniečiai medžios vakcinas kituose miestuose.

„Vilnius, deja, vis dar negaus tokio vakcinų kiekio, kuris patenkintų aktyviąją ir skiepytis norinčią vilniečių dalį. Todėl vakcinas ir toliau reikės medžioti, ir liūdniausia, kad Litexpo vakcinavimo fabrikėlis turės suktis tuščiomis apsukomis. Ir šiandien startavus nacionalinei registracijos sistemai, vilniečiai galės lengvai registruotis kituose miestuose, kur galbūt vakcinų poreikis mažesnis. Žinau, kad tai vyksta jau pastarąsias porą savaičių, bet, spėju, vakcinų turizmo srautas iš Vilniaus tik suaktyvės“, – teigė R. Šimašiaus patarėjas.

Jis teigė, kad dėl to dabar daryti nereikia nieko, bet pagrindinis kriterijus vakcinos gavimui turėtų būti noras ją gauti, o likusius įtikinti bus galima tada, kai „turėsime prabangą vakcinas sandėliuoti“.

„Reikia kuo greičiau paskiepyti kuo daugiau asmenų bent viena doze, visi dvejojantys palauks eilės gale“, – tikino Vilniaus miesto mero patarėjas.

Jis tikino, kad vakcinų dėka Vilniuje pavyko prigesinti koronaviruso gaisro. Atsiveriant vis daugiau veiklų ir mokykloms, buvo galima tikėtis skaičių šuolio. Tačiau taip nenutiko – nuo gegužės pradžios nauji atvejai pradėjo kristi žemyn.

„Manau, mūsų strategija eiti į jaunesnes grupes davė vaisių – tarkime, 35–44 m. grupė, kuriai suteikėme šansą pasiskiepyti AZ vakcina, Vilniuje jau pasiekė šiek tiek virš 40 proc. imunizacijos lygį (imunizacija – ne tik vakcinos, bet ir persirgimai). Manau, kad tai sustabdė nuo naujų COVID atvejų šuolio atsivėrus lauko kavinėms ir kultūros sektoriui“, – svarstė jis.

K. Žukauskas jau dabar prognozavo, kad prezidento Gitano Nausėdos užsibrėžto tikslo – šalies mastu liepos 6 dieną sulaukti 70 procentų vakcinuotų asmenų, yra „absoliučiai nerealu“.

„Ne tik dėl gaunamų vakcinų kiekio, bet ir dėl užsienio šalių pavyzdžių – kreivės rodo, kad stagnacija prasideda nuo 60 proc. paskiepytų asmenų kiekio. Jei ir pasieksime 70 proc. rodiklį, tai bus sunkus gimdymas, ir geriausiu atveju rudenį“, – rašė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (253)