Apie tai, kodėl politikai išreiškė tokį palaikymą, ką remtų antrajame ture, kurie kandidatai labiausiai atstovauja liberalų interesus, kaip vertina valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio pareiškimus apie pasitraukimą į opoziciją, interviu laidoje „DELFI diena“ su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Seimo nare Aušrine Armonaite.
– Mere, praėjusią savaitę išreiškėte palaikymą kandidatei į prezidentus Ingridai Šimonytei. Kodėl?
– Dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia tai ne debatai leidžia pasitikrinti pažiūras, o pagal pažiūras man artimiausia yra Ingrida Šimonytė. Kitas dalykas, Ingrida yra geriausiai pasiruošusi eiti šias pareigas. Ji yra darbšti, sutelkianti, mokanti dirbti ir savarankiškai, nesilankstanti prieš kažką, drąsi, nesidangstanti už širmų, man atrodo, kad tai yra labai svarbu.
– Ponia Armonaite, tai jūsų bendra kuriamos partijos ar vieno mero pozicija?
– Aš jau esu sakiusi, kai Ingrida laimėjo „demokratijos šventę“, jog džiaugiuosi jai tapus kandidate, ir mano balsą ji tikrai turi. Žinoma, mes negalime kalbėti visos partijos vardu, tai yra mūsų, kaip piliečių, nuomonė. Mes nesuformulavome bendros pozicijos, man tik yra žinoma, kad daugybė žmonių partijoje palaiko Ingridą Šimonytę ir yra žmonių, kurie balsuos už G. Nausėdą, o kitų kandidatūrų nelabai girdėti.
– Jeigu Ingrida Šimonytė nepateks į antrą turą: ką remsite?
– Aš dar norėčiau grįžti prie bendros partijos pozicijos. Mūsų partija yra gerokai modernesnė, laisvesnių pažiūrų. Mes atlikome tam tikrą apklausą, kurią buvo labai paprasta atlikti, dauguma tikrai palaikytų I. Šimonytę. O kalbant apie antrą turą, kas bebūtų prezidentas, tai palinkėčiau nepamiršti, kad Vilnius yra Lietuvos dalis, siūlyčiau nepamesti drąsos ir laikytis savų pažadų. O dabar svarbiausia palaukti sekmadienio ir pirminių rezultatų. Tikrai neatsakysiu į šį klausimą, nedrįsčiau propgramuoti ar prognozuoti, kas pateks į antrą turą ir ką palaikytume, jeigu tai nebūtų I. Šimonytė. Aš linkiu jai patekti, kviečiu visus balsuoti ir linkiu sėkmės.
– A.A. Aš tikrai neabejoju, kad Ingrida Šimonytė bus antrame ture. Daugybė žmonių ją palaiko, ji nėra vienos partijos, o daugybės žmonių kandidatė. Aš galiu atsakyti, kad jeigu ji nepatektų, remčiau Gitaną Nausėdą.
– Mere, kurie trys kandidatai, jūsų nuomone, labiausiai atstovauja liberalų pažiūroms?
– Man atrodo, kad dalis lyderiaujančių kandidatų tiesiog bijo parodyti savo pažiūras. Deja, turiu pasakyti tai Gitano Nausėdos ir Sauliaus Skvernelio atžvilgiu. Aš labai džiaugiuosi, kad vis tik Ingrida Šimonytė išdrįsta vis labiau būti savimi ir parodyti, kokia ji tikrai yra, džiaugiuosi, kad žinome, ką renkame. Aišku, žinomos yra ir Vytenio Andriukaičio, Arvydo Juozaičio pažiūros, tačiau man jos tiesiog yra nepriimtinos. Taigi galiu pasakyti, kad artimiausias pažiūras siečiau su I. Šimonyte.
– Kaip toliau rikiuotumėte kandidatus, mere?
– Sunku pasakyti, nelabai žiūriu televizoriaus ir nemačiau visų debatų. Aš manau, kad Gitanui Nausėdai reikėtų pradėti kalbėti drąsiau apie tai, ką jis iš tiesų galvoja.
– A.A. Liberalių pažiūrų žmogui jau seniai nebuvo to kandidato į prezidentus, kur galėtum sakyti, kad 100 procentų mano kandidatas. Man atrodo, kad Ingridos laikysena viešojoje erdvėje yra artimiausia liberalių pažiūrų žmogui. Kita vertus, manau, kad liberalams ateis laikas turėti stipriai išreikštą kandidatą, kuris galėtų sutelkti Lietuvą, kuris galėtų dėlioti laisvos Lietuvos akcentus dar ryškiau ir drąsiau.
– Jūs galvojate kelti partijos remiamą kandidatą?
– Labai anksti kalbėti. Dabar mūsų palaikymas yra skiriamas Ingridai Šimonytei, ši kadencija yra labai svarbi. Lietuvai tai taip pat bus svarbu, nes bus sprendžiama, ar mes žengsime į laisvesnę Lietuvą ir versime kitą naują puslapį, ar toliau murkdysimės draudimuose.
– R.Š. Viena vertus, man atrodo, kad prezidentas turėtų telkti Lietuvą, bet kartu jis turi judėti ta kryptimi, kuri yra reikalinga būtent šiandien, vesti ateitį, kuri yra reikalinga Lietuvai. Manau, kad šiuo atveju partiškumas ar nepartiškumas nėra tiek jau labai svarbu, nežinau, ar Arvydas Juozaitis priklauso kokiai partijai, bet žinau, kad jis atstumia dalį žmonių. Pagrindinis dalykas, ar žmogus sugeba telkti ir rodyti kryptį, tik nedaugelis žmonių tai gali padaryti. Žmogus neturi būti partijos marionetė, tas yra akivaizdu, turi atstovauti visus rinkėjus, net tuos, kurie jo nepalaikė. Gitanas sugeba telkti, bet jam trūksta krypties, kur telkti. Stovėjimas centre tai nėra judėjimas į priekį. Aš nenoriu apie jį nieko blogo pasakyti, nes jis yra labai intelektualus, išsilavinęs.
– Mere, kalbant apie referendumą. Ar jūs suprantate tuos du klausimus?
– Klausimai, žinoma, yra gana painūs. Aš tikrai svajočiau, kad ateitų toks laikas, kai klausimas būtų suformuluotas maždaug taip: „Ar jūs palaikote dvigubos pilietybės klausimą?“Nes dabar, jeigu tu ateini be konteksto, tai tuos klausimus suprasti yra sunku, net patyręs teisininkas galėtų pasimesti, nematydamas kitų straipsnių, bet esmė yra tokia, kad jeigu mes esame už didesnę Lietuvą, reikia palaikyti referendumą. Aš esu už referendumą ir dvigubą pilietybę, bet taip pat už tai, kad nebūtų imamas antrasis biuletenis. Dar kalbant apie antrąjį biuletenį, ar 141 ar 121 parlamentaras, tai tikrai nebūtų esminis dalykas. Mes tikrai negalime leisti, kad tokiu pagrindu, kad neva kažkas čia padarys kažką gražaus, mes atvertume Pandoros skrynią ir staiga paaiškėtų, kad reikia viską perdėlioti. O dabartinė valdančioji dauguma taip viską perdėliotų, kad kiti Seimo rinkimai elementariai jiems būtų palankesni. Tai tiesiog būtų rinkimų sistemos manipuliavimas.Kalba eina ne apie Seimo narius, o kaip išlaikyti valdžią dabartinei valdančiajai daugumai.
– A.A. Aš jau balsavau ir palaikau daugybinės pilietybės išsaugojimo idėją, manau, kad mums reikalingas kuo pozityvesnis rezultatas. Reikia siekti išlaikyti ryšį su piliečiais, kurie bet kada gali sugrįžti, o dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tai biuletenio neėmiau, nes valstiečių prezidentinės kampanijos dalis – pritraukti kuo daugiau politika nepatenkintų žmonių, užuot stengiantis, parodyti kitokį Parlamento veidą.
– Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad jeigu jų kandidatas nelaimės Prezidento rinkimų ir partija nelaimės Europos Parlamento rinkimų, valstiečiai traukiasi iš valdančiosios daugumos. Kaip vertinate?
– R.Š.Patį pareiškimą vertinu kaip norą sumobilizuoti savo rinkėjus. Labai natūralu, kad norima, kad kuo daugiau žmonių ateitų, norima pakelti reitingus, rinkėjus, bet jeigu jie nuspręstų trauktis, tai aš sveikinčiau tai. O priešų ieškojimas jau yra labai sena taktika, nieko naujo. Aplink vieni priešai ir juos visi puola, tai yra organizacijos požiūris. Kai jau nebeturi draugų, greičiausia, kad kažkas su tavimi gali būti blogai. Manau, kad čia yra pabaigos pradžia, labai aišku, kad tai niekur neveda.
– Ponia Aušrine, ar jūs sutiktumėte prisidėti prie naujos valdančiosios daugumos?
– Reikėtų tada žiūrėti, kas būtų tos valdančiosios daugumos ašis ir kokia jos programa. Mes esame Laisvės partijos steigimo stadijoje, mes ten daug diskutuojame ne tik apie procedūras, bet ir apie turinį, ką mes siūlome Lietuvai. Mūsų dalyvavimas ar nedalyvavimas priklausytų nuo to, ar mūsų idėjos toje daugumoje atsispindėtų. Kai kultūros pirmininkas, įtakingiausias žmogus valstybėje, elgiasi kaip vaikas ir sako, kad su juo niekas nedraugauja, todėl jis tuoj išeis iš smėlio dėžės, tai kažkas turi prisiimti atsakomybę. Jeigu matysime prielaidas, kad liberaliai darbotvarkei yra vietos, tai imsimės iniciatyvos, bet turi būti aiškūs partneriai ir vizija.
– Kokius tuos partnerius matytumėte?
– Mes turime Seimą tokį, koks jis yra. Ten daugiausia yra valstiečių, o partneriais laikyti jų negalime.
– R.Š. Aš manau, kad čia yra paradoksali situacija. Žmogus, kuris yra kultūros komiteto pirmininkas ir diriguoja savo partijai, nebenori būti valdžioje, bet tuo pačiu aiškina, kokia ta valdžia turėtų būti. Jeigu tu nebenori būti valdžioje, tai ir sėdėk tada, kam tau pasakoti, kas tą valdžią sudarys, tada ne jo reikalas. Ne jam reikia rikiuoti, kaip opozicija turėtų veikti. Mes esame mažumoje, konservatoriai irgi mažumoje, ar pavyktų sutarti, tai būtų didelis klausimas. Tai galiausiai priklauso nuo Seimo daugumos. Šokti pagal valstiečių dūdelę, nebūtų variantas.
– Kiek procentų paramos tikėtumėtės artimiausiuose rinkimuose? Kalbėkime hipotetiškai.
– A.A. Sunku pasakyti. Mes tikrai žinome, kad Lietuvoje yra daug liberaliai mąstančių žmonių. Tik jie ne visi atiduoda savo balsą už liberaliomis save vadinančias partijas. Mes tikimės sutelkti tuos žmones, o apie konkrečius procentus, tikrai anksti kalbėti šiandien.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI TV įraše.