Klaipėdos valdžiai svarstant iškelti uostamiestyje esantį memorialą sovietų kariams, žvilgsnis krypsta ir į sostinės Antakalnio kapinėse esantį memorialą. Čia tradiciškai kasmet gegužės 9-ąją aukščiausi Rusijos diplomatai ir dalis rusakalbių bendruomenės vyksta minėti sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.
„Vis dėlto kapinės yra kapinės, Vakarų civilizacijoje tai įprastai neliečiama vieta. Aišku, sovietai visą laiką mėgdavo pavaikščioti ant ribos, užeiti už jos ir padaryti iš kapinių ideologinius dalykus“, – BNS sakė R. Šimašius.
„Kur ta riba – didesnis paminklas ant masinio kapo, ar atskiri paminklai? Kapinės – kiek kita teritorija, be abejo, visi puikiai suprantame. Bet vertinsime situaciją, žiūrėsime“, – kalbėjo jis.
Meras primena, kad jam vadovaujant miestui iš viešųjų erdvių buvo pašalinti visi daugiausiai diskusijų keliantys sovietiniai reliktai – Žaliojo tilto skulptūros, rašytojo Petro Cvirkos paminklas, kai kurios memorialinės lentos. Likę objektai, anot mero, yra tik kapinėse.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę pranešė, kad sieks iškelti memorialą sovietų kariams iš skulptūrų parko, tačiau pabrėžė, kad politinėje diskusijoje reikės įvertinti ir tai, jog monumentas žymi 700 žmonių palaidojimo vietą.
Dešimtmečius kylančios diskusijos dėl sovietinių memorialų vėl paaštrėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą.
Kultūros ministras Simonas Kairys žada, jog Seimą netrukus turėtų pasiekti vadinamasis „desovietizacijos įstatymas“, kuris įpareigotų savivaldybes peržiūrėti turimą sovietinį paveldą ir imtis dėl jo sprendimų. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dėl objektų kapinėse greitų sprendimų nereikėtų tikėtis, kadangi palaidojimo vietos saugomos tarptautinių konvencijų, kai kurie objektai pripažinti kultūros paveldu.