Jos tikslas – atskirti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijas, taip sukuriant aiškų ir skaidrų valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolės mechanizmą.
„Nacionalinės žemės tarnybos reforma galų gale išskaidrins žemės panaudojimo procesus. Tikrai nenormali situacija buvo, kai tiek žemės skirstytojo, tiek kontroliuojančio funkcijas atliko viena institucija. Tai mažino pasitikėjimą investuotojų, tų pačių savivaldybių. Nuo šiol žemės skirstytojo funkcijas atiduodant pačioms savivaldybėms, bus daug efektyviau ir ūkiškiau panaudojama miestų žemė, žiūrint į situaciją iš miesto kompleksinio poreikio.
O priežiūra tų procesų stiprės, nes nebeliks funkcijų atskyrimo tarp Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos, viskuo užsiims viena tarnyba“, -ministerijos pranešime spaudai teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Žemės įstatymo pakeitimo projektu ir su šia pertvarka susijusiais dar 19 įstatymų pakeitimų siūloma valstybinės žemės valdymą ir naudojimą 103 Lietuvos miestuose patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių.
Išplėtus savivaldybėms perduodamos patikėjimo teisės ribas miestuose, bus sudarytos geresnės sąlygos bei užtikrinti vienodi procesai visose savivaldybėse efektyvesniam valstybinės žemės valdymui ir naudojimui, teigia ministerija, o vietos savivalda atliks ne formalų, o realų valstybinės žemės šeimininko vaidmenį ir bus labiau motyvuota vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir atstovauti jos interesams.
Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) atlieka ir savireguliacijos, ir kontrolės funkcijas. Tokia valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politika mažina investuotojų ir finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais. Dėl to pritraukiama mažiau investicijų į savivaldybes, prastėja galimybės užtikrinti vietos gyventojų poreikius.
Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmajame etape Aplinkos ministerija nuo 2023 m. sausio 1 d. formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. NŽT taptų pavaldi Aplinkos ministerijai.
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuotų žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras būtų visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtinis.
Savivaldybių ir Žemės informacijos centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę vykdytų NŽT. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę iš NŽT perimtų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Antrajame etape planuojama sisteminė valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei NŽT atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizė, teisinio reguliavimo tobulinimas. Bus įvertintos ir pirmajame etape gautos institucijų pastabos bei pasiūlymai, susiję su teisinio reguliavimo klausimais.
Įgyvendinus reformą, Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos funkcijas sutelkus vienoje institucijoje, kaip tikimasi, bus aiškiai apibrėžta jų atsakomybė, mažės administracinę naštą didinančių procedūrų. Taip pat bus užbaigta darbų sekos grandinė pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimu ar statyba ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
Be to, bus efektyviau naudojami valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, informacinių technologijų ištekliai, kuriamos elektroninės paslaugos. Taip pat, kaip tikisi ministerija, sumažės derinančių institucijų tiek teritorijų planavimo, tiek ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesuose. Pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos.