„Tikrai čia nėra toks trivialus klausimas, kad galima būtų pasakyti: reikia ar nereikia. Ir tokioje situacijoje reikia tikrai labai gerai įvertinti sprendimų naudą versus galimą sprendimo žalą šalies reputacijai. Todėl jokių sprendimų dabar tikrai nėra priimta. Ir net negalima pasakyti, kad diskusijos gravituoja kažkokia linkme“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad sprendimas pasitraukti iš konvencijos nebūtų paprastas, nes reikalautų Vyriausybės, Seimo ir prezidento įsitraukimo.
„Sutarčių denonsavimas nėra toks paprastas dalykas kaip galbūt kartais atrodo. Tai taip, tokia mintis nuskambėjo, tačiau tikrai jokių sprendimų šioje temoje nėra“, – sakė I. Šimonytė.
„Tos diskusijos gali tęstis, bet (...) labai gerai reikia pasverti, ar kažkokia potenciali atsiverianti galimybė denonsavus sutartį išties nusveria žalą, kuri tikrai reputaciškai valstybei būtų, jeigu ji iš šitos konvencijos nutartų pasitraukti“, – taip pat pažymėjo ji.
Rugpjūtį krašto apsaugos ministras A. Anušauskas viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.
Kasetinė amunicija – amunicija, kuri sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų. Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma žalinga civiliams.