Kadenciją baigianti premjerė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė debatų metu tvirtino, kad mažai palaikymo Seime susilaukianti konservatorių pateikta mokesčių reforma buvo paruošta reaguojant į Lietuvai jau 12 metų teikiamas rekomendacijas.
„Tie punktai, dėl kurių reforma padėta, jie aiškūs. Tai rekomendacijos, kurias Lietuva gauna 12 metų. Jos susijusios su tuo, kad mokesčių sistema turi tam tikrų ydų. Mokesčių sistemoje stokojama teisingumo. Nes mes vis dar turime žmonių, kurie nors gaudami tokias pačias pajamas, moka daug mažiau. Taip, galima svarstyti, kad jiems mokesčiai turėtų būti mažesni, bet ne iki tiek“, – Seimui pateiktą mokesčių reformą gynė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad panaikinus tam tikras nebeaktualias lengvatas bei įvedus tam tikrus visuomenei mažai skausmingus mokesčius atsirastų lėšų, reikalingų įgyvendinti politikų pažadams.
„To pasekmės būtų ne tik tai, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė, bet ir leistų įgyvendinti pažadus, visų sakomus per kampanijas“, – tvirtino ji.
Tuo metu A. Orlauskas tvirtino, kad dabartinė mokesčių sistema prisideda prie mažiausiai uždirbančių žmonių nuskurdinimo. Anot jo, toks požiūris persmelkią visą dabartinę mokesčių politiką.
„Mokesčių sistema yra neteisinga ir neteisinga mažiausiai uždirbančių žmonių atveju. Už skurdo ribos turime 600 tūkst. žmonių. Ir čia yra mokesčių sistemos klaidos, nors aš matyčiau galbūt ir tyčinį veiksmą skurdinti vidutiniškai ir mažiau uždirbančius žmones, bet daryti lengviau turtingiesiems“, – komentavo A. Orlauskas.
„Visa mokesčių politika yra skirta pabloginti savarankiškai dirbančių ir mažai uždirbančių asmenų, smulkių ir vidutinių verslininkų būklę“, – tikino jis.
Kaip tokio „nuskurdinimo“ pavyzdį politikas pateikė Lietuvoje maistui taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). A. Orlauskas pabrėžė, kad didžiojoje dalyje Europos taikomi lengvatiniai tarifai, o Lenkijoje maistui PVM netaikomas.
Politikai nesutarė dėl NT apmokestinimo poreikio ir formos
Nors dauguma debatuose dalyvavusių politikai palaikė NT mokestį ir čia A. Orlausko nuomonė išsiskyrė.
„NT mokestis yra neteisingas, nes dar kartą apmokestinamas jau apmokėtas turtas. Tai tas pats, kas ant atlyginimo uždėtum dar vieną mokestį. Jau šioje Vyriausybėje matome be galo daug mokesčių, kurie pavadinti įmantriai, bet funkcijos neatlieka“, – tvirtino jis.
Visgi Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica sukritikavo tokią poziciją teigdamas, kad „gana normalu“, jog kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Visgi jis pabrėžė, kad bet koks NT mokestis neturėtų būti toks drastiškas, jog priverstų atsisakyti nuosavo turto.
„Gana normalu, kad kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Nes mes apmokestiname atlyginimą, pirkinį per PVM, bet ir naudojimą“, – sakė jis.
„NT mokestis turi būti visuotinis, bet ne toks, kad priverstų atsisakyti nuosavo turto“, – pridūrė jis.
Tuo metu socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas, 2023 m. pasiūlytą NT mokestį panaudojo kaip valdančiųjų nesikalbėjimo su kitomis partijomis pavyzdį.
„Lygiai taip pat su NT mokesčiu, kuris buvo pristatytas, yra nerimta. Jeigu mes kalbame apie nedidelį ir visuotinį NT mokestį, tai tuo metu kolegos konservatoriai pateikė per skirtingų savivaldybių medianas. Mes sakome netinka, pabandykime paieškoti sutarimo kitaip“, – aiškino G. Paluckas.
Tačiau I. Šimonytė tvirtino, kad ilgai ruošta mokesčių reforma buvo derinama su visomis partijomis, ieškant „kur kieno skausmo taškai“.
V. Sinica: mokesčiai turi būti pertvarkyti taip, kad sukurtų kuo platesnį vidurinę klasę valstybėje
Debatų metu V. Sinica tikino, kad mokesčių sistemos tikslas turėtų būti kuo didesnės vidurinės klasės sukūrimas, užtikrinant kuo mažesnę žmonių priklausomybę nuo valstybės pagalbos. Visgi jis pastebi, kad institucijoms trūksta finansavimo, kuris galėtų būti gaunamas apmokestinus daugiausiai uždirbančius.
„Mes turime bėdą su viešuoju sektoriumi, akivaizdų lėšų trūkumą, beveik mažiausiai visoje Europoje surenkame į biudžetą. Šitai reikia padidinti iki ES vidurkių. Ir tai reikia daryti mažiausiai prisidedančios –daugiausiai uždirbančios visuomenės dalies apmokestinimu“, – tvirtino V. Sinica.
„Reikėtų skirtingų pajamų rūšių apmokestinimą vienodinti, šiek tiek turi būti taikomas progresyvumas“, – pabrėždamas, kad turtingiausi visuomenės atstovai gauna ne vien darbines pajamas teigė jis.
Kad Lietuvos mokestinė sistemą nesurenka pakankamai lėšų leisti institucijoms vykdyti įsipareigojimus mano ir G. Paluckas. Tačiau jis pabrėžė, kad bet koks sistemos keitimas turi būti daromas atsižvelgiant į įsipareigojimus Europos Sąjungos (ES) institucijoms, kadangi nuo šiol iš sąjungos gaunama parama Lietuvai bus sąlygiška.
„Mūsų mokesčių sistema yra neteisinga ir nepakankamai dengianti poreikius“, – debatų metu tvirtino G. Paluckas.
„Dar daugiau, kalbant apie tam tikras mokesčių sistemos pertvarkas, kurias pristatė Vyriausybė mes turime prisiminti, kad tai jau 2 Vyriausybių įsipareigojimas ir tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms. (...) Kalbant apie ateitį, prie tokio pobūdžio įsipareigojimų mums teks priprasti. Nes ir ateinanti ES parama pasižymi sąlygiškumu. Todėl mokesčių sistemos pertvarka yra neišvengiama“, – komentavo jis.
ELTA primena, kad Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.
Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir viena koalicija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Taikos koalicija.
Debatuose išsiskyrė politikų požiūris dėl imigracijos Lietuvoje: vieni procesus įvardijo „kolonizacija“, kiti įžvelgė naudą
Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų nuomonės dėl augančio užsieniečių skaičiaus Lietuvoje ir darbo imigracijos išsiskiria – daliai jų įvardijant vykstančius procesus „kolonizacija“, oponentai tikina, kad šioje srityje priimti įstatymai griežtinantys tvarką, o imigracija neturi neigiamo poveikio darbo rinkai.
Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica tikino, kad masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą, o atvykę ir už mažesnį uždarbį sutinkantys dirbti užsieniečiai „numušinėja“ darbo atlygį Lietuvoje.
„Masinė darbo imigracija įgavo kolonizacijos mastą šią kadenciją Lietuvoje. (...) Šiandien tapome TOP5 ES nedarbo šalyje, turime didžiulį nedarbą ir imigracija sudaro galimybes verslui samdyti mažai apmokamus žmones, blogomis darbo sąlygomis, kuriais mielai sutinka iš Azijos šalių atvykę žmonės ir taip numušinėti darbo atlygį Lietuvoje“, – ELTA kandidatų į Seimą debatų metu kalbėjo V. Sinica.
Vis tik jam prieštaravo premjerė, konservatorių sąrašą rinkimuose vedanti Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad imigracija leido didinti užimtumą šalyje bei nepaveikė darbo užmokesčio augimo neigiamai.
„Tas faktas, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo po 12-13 proc., labai gerai įrodo, kad nėra imigracijos neigiamo poveikio darbo rinkai. Nes ne tik nedarbas augo, bet ir užimtumas augo tuo pačiu metu“, – teigė I. Šimonytė.
I. Šimonytė atkirto prezidentui: neskaito įstatymų, kuriuos pasirašo
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę ragino „stabdyti arklius“ įsileidžiant imigrantus į šalį. Į tai reaguodama I. Šimonytė atkirto, kad šalies vadovas „neskaito įstatymų, kuriuos pasirašo“ bei priminė įsigaliosiančią naują darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotą nuo 2025 m.
„Prezidentas panašu, kad ne tik neskaito senesnės už konservatorių kadenciją, bet ir įstatymų, kuriuos pasirašo. Visiškai neseniai buvo priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuriuo nuo liepos 1 d. buvo sugriežtinti migracijos reikalavimai“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Nuo naujųjų metų įsigalioja kvota, 1,4 proc. nuolatinių gyventojų, kurie gali atvykti į Lietuvą darbo pagrindu“, – kalbėjo ji.
Vis tik V. Sinica tikino, kad įtvirtina kvota vis tiek leis masiškai augti užsieniečių skaičiui Lietuvoje.
„Ta kvota, 1,4 proc., atitinka maždaug 40 tūkst. žmonių. 2020 m. išvis turėjome apie 60 tūkst. užsieniečių Lietuvoje, dabar siūloma susimažinti, kad per metus 40 tūkst. turėtume. Tada 400 tūkst. užsieniečių, kur per visą sovietmetį atvyko, pasieksime per 10 metų“, – pabrėžė jis.
Tautos ir teisingumo atstovas Artūras Orlauskas taip pat piktinosi sparčiai daugėjančių rusakalbių skaičiumi šalyje bei pabrėžė, kad darbuotojai iš Azijos šalių iškreipia darbo rinką.
„Pagal skaičius (...) Lietuvoje yra apie 150 tūkst. rusakalbių, iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos atvykusių žmonių, imigravusių į Lietuvą. Lietuvai tai yra labai didelis skaičius, ypatingai tas jaučiasi atvykus iš provincijos ir pasijaučia, kaip rusų kalba pradeda priminti tarybinius laikus. Mano galva, kažkur tai pražiūrėtas momentas“, – kalbėjo A. Orlauskas.
„Atvykėliai iš Azijos šalių, Uzbekistano, Tadžikistano, Turkmėnijos pradeda dominuoti kai kuriose darbo srityse, iškreipdami mūsų darbo rinką“, – pabrėžė jis.
Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pareiškimai apie kolonizaciją ir per didelį užsieniečių skaičių Lietuvoje yra „dramatiški ir inspiruoti rinkimų“. Anot jo, atvykstantys ukrainiečiai ir baltarusiai „nesėdi rankų ištiesę“, o integruojasi į darbo rinką.
„Labai dramatiški pareiškimai, inspiruoti rinkimų ir statistikos iškraipymo. Jeigu mes matėme didelį ukrainiečių srautą atvykusių į Lietuvą, suprantame, dėl kokių priežasčių. Lygiai taip pat matome grįžtančių į savo šalį“, – sakė G. Paluckas.
„Kalbant apie baltarusius, prisiminkime, kad jie bėgo nuo režimo lygiai taip pat. Ir nei vienas atvažiavęs ukrainietis ar baltarusis čia ištiesęs ranką nesėdi“, – aiškino jis.
Pirmąjį 2024 metų pusmetį buvo užfiksuotas išduotų leidimų dirbti rekordas, ypač išaugo darbuotojų iš Vidurinės Azijos skaičius, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, šiemet išduota 410 leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą. Tai 5 kartus daugiau nei prieš metus. Pusę visų išduotų leidimų dirbti gavo Uzbekistano piliečiai.
Tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Tai – 20,4 tūkst. daugiau nei prieš metus. Du trečdalius sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai. Uzbekų, dirbančių Lietuvoje, skaičius perkopė 6 tūkst. Skaičiuojama, kad Lietuvoje taip pat darbavosi 5,6 tūkst. kirgizų ir 4,6 tūkst. Tadžikistano piliečių.
Per pirmąjį pusmetį išduota 5,9 karto mažiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti pagal darbo sutartį nei per tą patį 2023 m. laikotarpį. Tai – mažiausias išduotų leidimų dirbti skaičius per penkerius metus. Tačiau daugėjo sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties mūsų darbo rinkos poreikiams – per šešis mėnesius išduota 2,2 karto daugiau šių dokumentų (3041) nei pernai tuo pačiu metu. Tai vienas iš didžiausių priimtų sprendimų skaičių per penkerius metus.
Sprendimai priimti užsieniečiams, atvykusiems iš 52 šalių (pernai – iš 49). Dominavo sprendimai Baltarusijos piliečiams (30 proc.) – padidėjo nuo 8 proc. iki 22 proc. Išaugo sprendimų, priimtų Uzbekistano piliečiams, dalis. Toliau – Kirgizija (11 proc.), Tadžikistanas (8 proc.). Teisę dirbti mūsų šalyje taip pat įgijo Ugandos, Kongo, Čilės, Kolumbijos, Meksikos ir kitų tolimų šalių piliečiai.
Dėl Vyriausybės politikos Kinijos atžvilgiu I. Šimonytė susilaukė oponentų kritikos
Kandidatų į Seimą debatuose dalyvavę politikai nesutaria, ar reikia gerinti santykius su Kinija, keičiant Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu buvo klaida.
„Pirmiausiai, aišku, tai sukėlė hiperbolizuotą Kinijos reakciją, antras dalykas, šiuo pavyzdžiu nepasekė kitos ES šalys, trečias dalykas, mes iš tikrųjų patyrėme, nors ir trumpalaikį, bet tam tikrą ekonominį nuostolį“, – ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose teigė G. Paluckas.
„Tai šnekant apie visas šis pasekmes, aš nemanau, kad buvo verta demonstruoti ar politinę ambiciją, ar politinį radikalumą, išeinant už nusistovėjusios bendrosios ES užsienio politikos Kinijos atžvilgiu ribų. Todėl kalbant apie Kiniją santykių normalizavimas, diplomatinių santykių atkūrimas yra reikalingas“ , – akcentavo jis.
Visgi socialdemokratas tikino negalįs atsakyti, ar šiame etape reikėtų priimti sprendimus dėl atstovybės pavadinimo keitimo.
Šitą turėdama Lietuva turi savo lėkštėje labai daug rūpesčių ir ieškoti proaktyviai priešų visame pasaulyje nėra prasmės. Gražu tai vadinti vertybine užsienio politika, bet po tuo slepiasi tiesiog cinizmas.
„Ar tai pakeistų santykių dinamiką į vieną ar į kitą pusę, aš tikrai nesi tuo užtikrintas ir tikras. Todėl dabar tikrai negaliu atsakyti, ar verta, ar dabar reikalinga jį keisti“, – sakė G. Paluckas.
Savo ruožtu „Nacionalinio susivienijimo“ sąrašo į Seimą lyderis Vytautas Sinica vertybinę Vyriausybės užsienio politiką ir Taivaniečių atstovybės atidarymą vadino „nesusipratimu“.
„Lietuva turi vieną priešą, grėsmę, kuri yra geopolitiniuose koduose užrašyta ir niekaip nepasikeis dėl trumpalaikių aplinkybių – tai yra Rusija. Rusija mums visą laiką kels grėsmę. Jokia kita šalis mums visą laiką nekels grėsmės. Dėl aplinkybių šiandieną mums dar šiandieną aiškiai grėsmę kelia Baltarusija, tai yra faktiškai šalis agresorė mūsų kaimynystėje“, – pabrėžė politikas.
„Šitą turėdama Lietuva turi savo lėkštėje labai daug rūpesčių ir ieškoti proaktyviai priešų visame pasaulyje nėra prasmės. Gražu tai vadinti vertybine užsienio politika, bet po tuo slepiasi tiesiog cinizmas“, – sakė V. Sinica.
Kritiškai Vyriausybės sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo įvertino ir Tautos ir teisingumo sąjungą (centristų, tautininkų) į rinkimus vedantis Artūras Orlauskas.
„Mes būdami ES turime laikytis bendrų ES užsienio politikos gairių ir dirbti kartu su ES. O dabar Lietuvos pozicija ministro Gabrieliaus Landsbergio asmenyje – toks spuogas ant ES užsienio politikos“– sakė politikas, pabrėždamas Kinijos sankcijų nulemtus ekonominius nuostolius.
„Tai padarė milžinišką ekonominę žalą Lietuvai“, – kritikavo jis.
Premjerė ir A. Orlauskas susiginčijo dėl ekonominių nuostolių
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė nemananti, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas turėtų būti keičiamas.
„Nereikia pasakoti, kad čia atsitiko toks dalykas, kurio niekur ES nebuvo. Vadinamosios Taipėjaus atstovybės, jos veikia daugumoje ES valstybių. Mes atidarėme atstovybę, kurios pavadinimą pasirinko patys taivaniečiai ir aš, tiesą sakant, nematau dėl to jokios problemos ir nemanau, kad (pavadinimas – ELTA) dėl to turėtų keistis“, – sakė I. Šimonytė.
„Mes tikrai esame atviri deeskalacijai arba kažkokiam grįžimui prie normalaus buvusio bendradarbiavimo, bet tai nereiškia, kad mus turi įstumti į tai. (...) Aš nemanau, kad kokia nors klaida buvo padaryta“, – akcentavo ji.
Nereikia pasakoti, kad čia atsitiko toks dalykas, kurio niekur ES nebuvo. Vadinamosios Taipėjaus atstovybės, jos veikia daugumoje ES valstybių. Mes atidarėme atstovybę, kurios pavadinimą pasirinko patys taivaniečiai .
Ministrė pirmininkė akcentavo nesutinkanti ir su Vyriausybei išsakyta kritika dėl ekonominių praradimų.
„Kalbant apie žalą ekonomikai, nepykite, aš negaliu šiek tiek tų skaičių nepaminėti. Iki šių pokyčių ir iki kovido – paimkime tą švarų laiką, kai nebuvo dar taip smarkiai regimų problemų – 2019 metais Kinijos mūsų eksporto partneriuose nebuvo net pirmame dvidešimtuke. O ten, kur ji buvo su importu į Lietuvą – ten ji yra ir dabar. Tai kalbėti apie kažkokias milijardines žalas ir apie kažkokį žlugusį pasaulį, tiesą sakant, nei yra pagrindo, nei kokia nors statistika tai patvirtina“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Visgi šie premjerės pasisakymai papiktino A. Orlauską.
„1,5 mlrd. buvo bendra prekybos apyvarta – eksportas, importas. Ir nukrito iki 150 mln. Tai nematyti tokių skaičių – nu nežinau“, – atkreipė dėmesį politikas.
Atsakydama į A. Orlausko repliką I. Šimonytė atkreipė dėmesį į praėjusiais metais išaugusį importą iš Kinijos.
„Praėjusių metais importas iš Kinijos yra turbūt 1,7 mlrd. Tai kur nukrito?“, – politiko teiravosi premjerė.
„Ar jūs girdite apie kuriuos metus mes kalbame? Mes kalbame apie tuos metus, kai buvo Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir veiksmai. Tai tada buvo kritimas. Tai apie ką mes kalbame? Tai patyrėme nuostolius ar ne?“, – atsakė A. Orlauskas.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 metų pabaigoje Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.