Prancūzija trečiadienį pranešė, kad grįžta prie griežto užsidarymo, atvejų skaičiai šovė į viršų. Premjerė I. Šimonytė teigė, kad visą laiką gerėjant situacijai vasarį bandė entuziazmą stabdyti.
„Ir suprantama, kita vertus – baugu. Bandai apie save galvoti ir sau pritaikyti tą situaciją. Nuo pat pradžių, vasario mėnesio, kai buvo matomos gerėjimo tendencijos, kada čia viskas greičiau atsivers, visą laiką bandžiau entuziazmą pristabdyti, sakiau, kad mums reikia labiausiai išvengti amerikietiškų kalnelių – kai viską atidarom, o tada viską uždarom. Lenkija puikus pavyzdys – jie pradėjo veiklas laisvinti, dabar ten viskas daugiau mažiau uždaryta“, – Žinių radijo laidoje sakė ministrė pirmininkė.
Ji teigė, kad viena akimi reikia žiūrėti į aplinkines šalis ir ligoninių užimtumą. Vilniaus regione ši situacija prastesnė.
„Ypač sudėtinga, ką ir Prancūzijos prezidentas minėjo – kai žmonėms reikia reanimacijos. Nes paprastų lovų skaičių leidžia padidinti. Bet jei reikia sudėtingesnio gydymo, tada yra sunkiau“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Dabar mes lenktyniautajame su laiku – bandome vakcinuoti kuo daugiau žmonių“, – teigė Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė žadėjo, kad balandžio mėnesį kas savaitę Lietuva gaus po maždaug 100 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių.
„Aš manau, kad nuovargis ir neapibrėžta padėtis, kai jau atrodo, kad tam tikrais momentais situacija gerėja, tada išeina Vyriausybė ir pasako, kad nėra ji tokia gera, ne tai, ko buvo tikimasi. Žinoma, kad tas kelia įtampą, manau, kad jos tikrai pakanka. Dėl to labai apgailestauju“, – teigė ji.
Premjerė kalbėjo, jog dabar būtina išlaikyti teigiamą situaciją dalyje šalies savivaldybių.
„Galiu tik patikinti, kad iš to, ką žinome, matome, stebime, stengiamės kuo mažiau nebūtinų dalykų daryti. Sutinku, kad kartais tenka staigesnių ir griežtesnių sprendimų priimti kaip dėl judėjimo apribojimų per šias dvi savaites. Bet kita vertus, šie apribojimai labiausiai ir apsaugojo Lietuvą, kad britiška viruso atmaina neišplistų plačiau. Dabar mes aiškiai turime dvi Lietuvas, bet tikrai yra savivaldybių, kuriose epidemiologinė situacija laikosi nebloga, mums labai svarbu jos nesugadinti“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Paklausta, kodėl buvo nuspręsta Velykų laikotarpiu atsisakyti socialinių burbulų sudarymo skirtingose šalies savivaldybėse, ji teigė, kad bandome užkirsti kelią praėjusių metų Vėlinių įvykiams.
„Burbulai toje pačioje savivaldybėje lieka, bet kadangi pasiūlymas buvo visiems Velykas sutikti namuose, manau, kad tas pasiūlymas yra nuoseklus. Tai laikinas sprendimas. Nes mes mokomės iš savo pačių precendentų, tai buvo Vėlines rudenį. Labai nesinorėtų, kad didesnis žmonių mobilumas, daugiau susitikimų pakeistų dinamiką dabar palankesnėje situacijoje esančių savivaldybių blogėjimo linkme. Labai norisi išlaikyti tai, kas yra dabar geriau, o ten, kur blogiau, daryti viską, kad situacija sparčiai taisytųsi“, – aiškino ji.
I. Šimonytė prašė šiuo laikotarpiu „neprisišaudyti sau į kojas“.
„Mano žmogiškas prašymas – neprisišaudykime sau į kojas. Nes Vyriausybė nepajėgs tos situacijos suvaldyti pati savaime. Net jei žmonės to tikisi. Čia yra žymiai didesnė problema, jei kiltų poreikis turėtų daug lovų, tai Lietuva tos paklausos negali patenkinti, kaip ir kitos valstybės. Nes per daug žmonių vienu metu reikalauja to paties dalyko“, – sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė aiškino, jog nuo Velykų priklausys galimo karantino pokyčiai. Būtent elgesys per šventas parodys į kurią pusę, švelnėjimo ar griežtinimo, teks krypti.
„Labai svarbu, kad mes suprastume, kad mūsų rankose yra šita atsakomybė. Jokia Vyriausybė, kad ji būtų ir angelų Vyriausybė, vis tiek tos situacijos stebuklais išspręsti negali. Nuo mūsų bendravimo, taisyklių laikymosi labiausia priklausys, ar mes po Velykų galėsime kalbėti, kaip galbūt saugiai atverti renginius, spektaklius, kino teatrus, kažkokias kitas veiklas. Ar matysime tokią situaciją, kuri privers mane visų atsiprašyti ir kalbėti apie tai, apie ką dabar kalba Prancūzijos prezidentas“, – apie kitos savaitės galimus sprendimus kalbėjo ministrė pirmininkė.