„Karas prasidėjo 2014 metais, o ši invazija prasidėjo vasario 24 dieną. Buvo nemažai laiko vis dėlto žmonėms apsispręsti, kokia yra jų pozicija šio karo atžvilgiu. Man nebūtų suprantama tokia situacija, kai mes žmones į Lietuvą humanitariniais pagrindais įsileidžiame tik dėl to, kad karas jiems buvo ok, jei per televizorių stebi ant sofos, o pasidarė nebe ok, kai tavo vyriausybė ir tavo Šoigu pakvietė į kariuomenė ir pasiūlė tame kare sudalyvauti savo fiziniu kūnu“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams komentavo premjerė.
Ji akcentavo, kad visgi kiekvieno į Lietuvą bandančio patekti ruso situacija bus vertinama individualiai.
„Išgelbėti visus Rusijos piliečius nuo mobilizacijos turbūt nėra nei Lietuvos, nei kitų kaimyninių valstybių pareiga“, – pridūrė I. Šimonytė.
Skvernelis : gali nukreipti ginklus mums į nugaras
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nepritaria, kad Rusijos piliečiai, bėgantys nuo mobilizacijos, būtų priimti į Lietuvą. S. Skvernelis mano, kad rusų priėmimas gali sukelti pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
„Lietuvai tikrai neturėtų įsileidinėti tokių asmenų, nes tarp tokių asmenų gali būti specialiai pasiųstos nemenkos grupės žmonių, paruoštų, turinčių karinę patirtį. Kad mes įsileistume į šalį iš esmės penktą koloną, kuri galėtų po to, atsiradus dienai X, nukreipti ginklus mums į nugaras“, – pirmadienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis.
Anot ekspremjero, Rusijos piliečiai, norėdami pasipriešinti Vladimiro Putino režimui, turi kovoti savo šalies viduje, o ne bėgti į Vakarus.
„Tai yra Rusijos visuomenė, jie turi dėl savo tėvynės ir laisvės kovoti pas save viduje, o jei jau kažkur kažkam tas persekiojimas kapi lyderiams kažkur yra, tai reikia individualiai svarstyti. Bet neatverti čia sienos ir nepriimti visų, kas bėga nuo mobilizacijos“, – svarstė jis bei pridūrė, kad Lietuvai tai būtų pavojingas sprendimas.