„Viskas, matyt, atsiremia į tokią elementarią logiką. Kiek anksčiau mes galėtume paankstinti savivaldybių galimybes, tarkime, laisviau veikti negu, kad visai Lietuvai? Turbūt keletu dienų. Ir reikia pasakyti, kad pervertinus visas savivaldybes pagal tai, kaip mes vertiname nacionaliniu mastu ne tik pagal susirgimų skaičių 100 tūkst., bet ir pagal teigiamų testų apimtį nuo visų atliekamų testų, tų savivaldybių, kurios dabar galėtų pretenduoti į laisvesnį režimą, tai yra kur jau dabar yra geltona, tiesą pasakius, nėra net ant vienos rankos pirštų.
Vadinasi dar reikia padidinti svaivaldybių testavimo apimtis pakankamai stipriai, kam bus priimti sprendimai šią savaitę“, – sakė ji.
Mobilumo didėjimo prevencija
Premjerė taip pat patikino, kad, mąstant apie verslų ir veiklų atslaisvinimą, prioritetas bus teikiamas toms veiklos, kurios nekelia didėjančio mobilumo rizikos.
„Kai mes kalbame apie konkrečias veiklas, vis dėlto manau, kad didesnis palaisvinimas turėtų būti tų veiklų savivaldybėse, kurios nesukelia mobilumo rizikos. O kai mes kalbame apie tokias veiklas, dėl kurių žmonės juda, gal mažiau žmonės juda dėl kirpėjų, bet apsipirkti tai tikrai gali judėti. Geriau priimti tą sprendimą nacionaliniu mastu“, – laidoje aiškino I. Šimonytė.
Anot jos, siekiama išvengti, kad žmonės dėl apsipirkimo ar panašių dalykų imtų judėti tarp savivaldybių.
„Palengvinimai atskiroms savivaldybėms yra procese, jie bus svarstomi, mes galėsime kalbėti apie būrelius vaikams arba šeimų bendravimą laisvesnį savivaldybėse, bet tai turėtų būti lokalūs dalykai, kur tikrai savivaldybė gali su tuo didesniu aktyvumu susitvarkyti“, – aiškino ji.
Judėjimo ribojimai
Vyriausybės vadovė kalbėjo, jog kol kas nėra prasmės judėjimo ribojimus keisti ir palikti galioti tik tam tikrose „traukos centru“ tapusiomis savivaldybėmis, kad ir kurortuose.
„Aš manau, kad galėsime apie tai pakalbėti, kada Lietuvos žemėlapis atrodys truputėlį kitaip, dabar mes turime kelias savivaldybes, ar vieną kitą savivaldybę, kuri geltonėja. Likusios savivaldybės, kurios yra beveik universaliai raudonos, akivaizdu, kad mes dabar nekalbame apie tai, kad žmones reikėtų sulaikyti ir kažkur konkrečiai nevažiuoti. Mums vis dar žmones reikia sulaikyti, kad jie nejudėtų daugiau, nei yra būtina. Bet manau, kad tai yra savaičių klausimas, kada didžioji dalis Lietuvos pasidarys geltona, tada tą taktiką reikės keisti“, – laidoje kalbėjo ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad kol kas negali pasakyti konkrečios datos, kada į mokyklas galės grįžti pradinukai ir abiturientai.
„Tam reikia pasiruošti, išbandyti kitas testavimo schemas. Nes kalbame apie vaikus ir tam tikrą masiškumą. Tam intensyviai ruošiamės, SAM, manau irgi tam ruošiasi. Manau, kad po (mokinių, aut. p.) atostogų galėsime etapais kalbėti apie mokinių grąžinimą į mokyklas“, – žadėjo ji.
Kokia bus vasara?
Vyriausybės vadovė sakė negalinti garantuoti, kad vasarą pasitiksime ne karantine.
„Žiūrint, kada ta vasara prasidės. (…) Bet jei mes kalbame apie birželio 1 dieną, tai aš nežinau ar tą dieną tikrai bus galima uždaroje erdvėje organizuoti bet kokio skaičiaus žmonių renginius. Dėl tokių didelių žmonių susibūrimų, kur yra uždara, tikrai nesiryžčiau konkrečių datų sakyti, kada jau bus galima tokius dalykus daryti nejaučiant kažkokios rizikos“, – laidoje „Delfi diena“ sakė ji.
I. Šimonytė kalbėjo, kad tikisi, kad nenutiks kažkas „nenumatyto“.
„Akivaizdu, kad per visą šitą laiką, jei nenutiks kažko nenumatyto, o mes matome iš kitų šalių patirties, kad tai nutinka. Ir didžiausias riziką didinantis veiksnys yra viruso atmainos. Norėtume tikėtis, kad valdomai tą atvejų skaičių mažinsime, plačiu testavimu bandysime situaciją valdyti, tol kol vakcinavimas bus pakankamai plataus masto“, – teigė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
„Jeigu netyčia situacija pablogėtų, pavyzdžiui, Lietuvoje išplistų nemaloni atmaina, gaila, bet reikėtų grįžti prie karantino sąlygų sugriežtinimo. Kadangi labai noriu to išvengti, todėl labai atsargiai Vyriausybė turi judėti atlaisvinimų link“, – aiškino I. Šimonytė.