Galimybėmis atsikelti į Lietuvą domisi ir Rusijos, Baltarusijos įmonės.
„Tikrai nematome didelio poreikio prastinti procedūras, kadangi jau ir dabar tas iššūkis yra administracinis bei nemažas. Darbo institucijos turi daug, todėl, kad tai nėra kažkokia besąlyginė persikėlimo procedūra. Vis tiek mes norime žinoti, kokiais tikslais ir kokie žmonės persikelia, tai tikrai kažkokių lengvinimų neplanuojame“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Ji nekomentavo, ar yra į Lietuvą nepriimtų asmenų.
„Nenorėčiau komentuoti“, – teigė premjerė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kovo viduryje pranešė, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos.
Pasak A. Armonaitės, ministerija bendradarbiauja su jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusiomis Rusijos ir Baltarusijos IT bendrovėmis dėl jų skyrių perkėlimo į Lietuvą, taip pat derasi dėl neįvardytų vakarietiškų kompanijų padalinių perkėlimo.
Prezidentūra yra išsakiusi poziciją, kad į Lietuvą perkeliamos IT įmonės iš Rusijos kelia rizikų.
Čmilytė-Nielsen: tendencija, kad Putino ir Lukašenkos politikai nepritariantys asmenys išvažiuoja, yra akivaizdi
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad nėra nieko stebėtino, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje į Lietuvą atvyksta daugiau asmenų ir iš pačios agresorės bei jos sąjungininkės Baltarusijos.
„Tai yra natūralus procesas, nes, žinoma, žmonės, kurie nepritaria Putino karui Rusijoje ar Lukašenkos politikai Baltarusijoje, ieško būdų išvykti iš šalies ir gyvent kažkur kitur. Tai, manau, kad iš principo tai nėra nei gerai, nei blogai, tai yra natūralūs procesai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė Seimo pirmininkė.
Vis dėlto, Seimo pirmininkė teigia, kad iš šių šalių atvykstantys asmenys vertinami ir saugumo aspektu.
„Šiandien Lietuvos prioritetas yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos, tą ir darome kasdien, o vertinant žmones, kurie čia nori persikelti iš Rusijos, iš Baltarusijos, natūralu, kad tai vertinama ir saugumo aspektu. Bet ta tendencija, kad Putino, Lukašenkos politikai nepritariantys išvažiuoja, taip pat akivaizdi“, – pridūrė ji.
Šimašius ragina imtis saugumo užtikrinimo
Klausimą apie tai, kaip elgtis su imigrantais, atvykstančiais iš Rusijos ir Baltarusijos, viešai uždavė ir sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Ką su drambliu kambaryje – atvykstančiais iš Rusijos (ir Baltarusijos)?
Visi suprantame, kad rusų pas mus į Vilnių, į Lietuvą, į ES atvyksta, kad galimai atvyksta ne tik Kremliaus priešininkai, ne tik geranoriški talentai, kurių visada norėjome, ir kad tai gali būti nesaugu. Mano klausimas paprastas – ar Lietuva imasi priemonių pati ir su ES kolegomis, kad pas mus nepatektų:
– nė vienas Rusijos jėgos struktūrų karininkas;
– nė vienas karys, kuris dalyvavo puolime prieš Ukrainą;
– nė vienas Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys;
– nė vienas Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos darbuotojas;
– nė vienas, kuris bet kokiu būdu išreiškė palaikymą karui (prokremliškame mitinge, socialiniuose tinkluose, etc.).
Kur ta forma, kurią atvykstantis turi užpildyti, kad gautų vizą, jau turėdamas vizą patekti į šalį, ar norėdamas gauti nuolatinio gyventojo statuso pratęsimą? Ir kurią įvertinus, jei aptinkamas melas, automatiškai spiriami iš ES, arba bent jau iš Lietuvos?“, – feisbuke ketvirtadienį rašė meras.
R. Šimašius akcentavo, kad „mūsų, visos ES, Ukrainos ir laisvojo pasaulio interesas, kad mes kuo greičiau įgyvendintume tokias priemones“ ir paragino tai padaryti.
„P.S. Kažkada pildydamas internetu dokumentus kelionei į JAV netyčia pažymėjau, kad sirgau cholera, tai leidimo atvykti negavau, ir teko eiti į gyvą interviu, kur paaiškėjus mano klaidai ir buvau įleistas. Lygiai taip pat ir Rusijos piliečiai, jei atsakydami į klausimą paspaustų „taip“, bet turėtų paaiškinimą (gal, pavyzdžiui, dezertyravo iš kariuomenės niekieno neverčiami, arba dalinosi informacija su Ukrainos žvalgyba, ar pan.), tik tada galėtų būti įleisti.
P.P.S. Be abejo, šį klausimą (ir siūlymą) esu uždavęs ir ne viešai“, – pridūrė R. Šimašius.
Armonaitė paaiškino, kokių įmonių darbuotojai laukiami Lietuvoje
Kiek vėliau Seimo posėdyje vykusios Vyriausybės valandos metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat pakomentavo šį klausimą.
„Lietuva nedirba, nekviečia, nelaukia rusiško kapitalo įmonių. Taškas. Lietuva dirba su dviejų tipų įmonėmis: baltarusiškomis įmonėmis, kurios pabėgo nuo Lukašenkos režimo per represijas, prisidėjo prie masinių protestų ir jos čia atsikėlusios tiek Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbo metu, tiek mūsų Vyriausybės darbo metu.
Dalis tų įmonių darbuotojų liko ten, nes jų gyvenimas yra ten. Dabar tos įmonės kelia savo darbuotojus į čia jau veikiančius biurus“, – sakė ministrė.
Antra dalis įmonių, pasak jos, – tarptautinės kompanijos.
„Tokios kompanijos, kurios nekelia jokių abejonių, kaip, pavyzdžiui, „Google“. Mes tokių kompanijų laukiame Lietuvoje, bet nebūtinai jos pasirinks Lietuvą“, – akcentavo A. Armonaitė.
„Noriu nuraminti visus: 95 proc. darbuotojų, kurie domisi perkėlimu, yra Baltarusijos, ne Rusijos piliečiai, bet mes kalbame apie dešimtis įmonių, su kuriomis dirbame“, – paaiškino A. Armonaitė.
Ministrė pakartojo, kad Lietuva nekviečia ir nelaukia Rusijos įmonių, kurios finansuoja ar finansavo Kremlių.