„Su visa pagarba savo kolegai Arvydui, kaip ir visiems kitiems kolegoms, aš tiesiog atkreipčiau dėmesį į tai, kuo dabartinis laikas kitoks, negu buvo laikas iki šiol. Pastaruosius trejus metus pagrindinis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) uždavinys buvo susidoroti garbingai su tuo, su kuo ne visiems pavyksta garbingai susidoroti, tai yra su dvigubai padidėjusiu biudžetu“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo I. Šimonytė.
Jos vertinimu, ministerija ir ministras su savo komanda tą padarė ganėtinai skaidriai ir kokybiškai. Už tai premjerė jam dėkinga.
„Tai, kad krašto apsaugos finansavimas buvo padidintas iki 2,5 proc., o dėl nominalo augimo dar susimultiplikavo tas efektas, ir dar buvo nustatyta papildoma bankų solidarumo įmoka, kuri taip pat buvo skirta karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams, tai čia galbūt buvo daugiau kitų politikų iniciatyvos. Bet KAM, sakykime, kokybiškai suadministravo“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, dabar jau esame kitame etape, kai „tie finansai kaip mana iš dangaus ant KAM nebekris“.
„Dabar vyksta sudėtinga diskusija, kaip visas tas ambicijas, kurias turime, o tų ambicijų yra labai daug vienu metu, tai yra ir Vokietijos brigada, ir šaukimo reforma, ir nacionalinė divizija, ir rezervo aprūpinimas, ir kontrmobilumo priemonės, kaip jas įgyvendinti maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką. Tai yra labai nepaprasta ir tai reikalauja aktyvaus darbo permąstant skirtingas alternatyvas, priklausomai nuo to, kiek to papildomo finansavimo bus galima sutelkti artimiausiais metais. Nes tai gali reikšti sprendimus, kai politikai nebūtinai bus labai greiti priimti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė taip pat pripažino, kad pasigenda ministerijos aktyvumo telkiant paramą šaukimo reformai.
„Yra šaukimo reforma, kuri Seime ir kuri šią sesiją vienas pačių svarbiausių darbų. Ministerijos aktyvumas telkiant paramą šitam sprendimui yra kertinis. Ir aš to aktyvumo pasigendu“, – sakė I. Šimonytė.
Su Nausėda aptarė ne vieną kandidatūrą
Premjerė nepaneigė, kad siūlė A. Anušauskui apsikeisti pareigomis su Seimo NSGK pirmininku.
„Tai būtų logiškas dalykas. Tokių dalykų Lietuvos politikoje yra buvę, kai Vyriausybėje dirbę Vyriausybės nariai grįždavo į Seimą ir susikeisdavo vietomis. Komiteto pirmininkas turbūt yra vienas iš natūraliausių kandidatų pakeisti ministrą. Kaip ir ministras yra vienas iš natūraliausių kandidatų pakeisti komiteto pirmininką, tiesiog dėl žinojimo, patirties“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Su prezidentu premjerė teigė aptarusi „kandidatūras“ į krašto apsaugos ministro poziciją. Taigi – ne vieną kandidatūrą.
Iš Anušausko nieko apie spaudimą nėra girdėjusi
Premjerė sakė, kad ją nustebino ir sukėlė nerimą A. Anušausko pareiškimai dėl neskaidrumo krašto apsaugos sistemoje.
„Ką teisingai ministras pasakė, aš visada palaikiau antikorupcinę darbotvarkę ir ją palaikiau visose ministerijose. <…>. Visada visus: ir ministrus, ir kitus pareigūnus, raginau, kad jeigu yra kokio nors spaudimo ar neskaidrumo apraiškų, reikia tuoj pat kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė patikino, kad per šią kadenciją nebuvo nė vieno karto, kad ministras ją informuotų, jog jam daromas spaudimas arba kad kažkas siekia kokių nors neskaidrių dalykų jį arba jo komandą kuo nors įtikinėdamas.
„Man atrodo, kad jeigu tokių dalykų buvo, tai gal jis ir neprivalėjo man pasakyti, turėjo tada kreiptis į STT. Nors turbūt būtų nenuostabu, jeigu būtų ir mane informavęs, ir kreipęsis į STT“, – sakė I. Šimonytė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad STT paneigė tai, ką ministras sakė.
„Išskyrus vieną kreipimąsi, kurį STT yra gavusi, jokių kitų tyrimų arba kreipimųsi tarnyboje nebuvo“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerei apmaudu, kad šie debatai vyksta ir juos plėtoja opozicijos nariai kaip faktą.
„Man atrodo, kad STT šeštadienį gana išsamiai pakomentavo, kad kokių nors kreipimųsi nėra turėjusi. Aš irgi nelabai galiu ką nors papildomai pasakyti“, – sakė I. Šimonytė.
Šimonytė tikina, kad informacija nutekėjo ne iš jos
Pasak premjerės, ministras savo atsistatydinimo pareiškime šiek tiek referavo į jų pokalbį, „galbūt šiek tiek interpretavo tą pokalbį“.
„Bet manau, kad ta priežastys yra jo sprendimas, įvertinus mūsų pokalbį“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė nemato problemos aptarti situaciją su koalicijos partneriais.
„Noriu labai atsakingai pasakyti, kad informacija viešojoje erdvėje atsirado taip, kaip atsirado, tikrai ne mano iniciatyva. Bent jau aš tikrai niekada nebūčiau dariusi tokio žingsnio, dėl kurio susiformuotų toks informacinis fonas. Mano planas buvo, pirmiausia, informuoti prezidentą, o tada jau informuoti visus kitus.
Matyt gyvename tokiais laikais – jeigu informaciją žino du, tai žino ir daugiau negu du. Apgailestauju, kad per tą laiką įvairiausių versijų priaugo, kai kurių tokių, kai gal ir ministrui buvo metami kaltinimai, kurie neturi jokio pagrindo“, – sakė I. Šimonytė.
Susitikimas dėl gynybos finansavimo, nepaisant susidariusios padėties, įvyks.
Prezidento G. Nausėdos komentarai žiniasklaidai numatomi vėliau pirmadienį.
Informacija nutekėjo penktadienį
Primename, kad apie A. Anušausko atsistatydinimą paaiškėjo penktadienį. Pirmiausia laidų vedėjas Edmundas Jakilaitis feisbuke pasidalino užuomina, paskui, žurnalistams kelias valandas bandant gauti patikimą informaciją, galiausiai Vyriausybė patvirtino, kad A. Anušauskas iš tiesų traukiasi, yra gautas jo pareiškimas.
Ministras šeštadienį pasiprašė pas prezidentą. Šeštadienio ryte įvyko jų susitikimas, po kurio paaiškėjo, kad ministro, pasak jo paties, pasitraukti paprašė premjerė I. Šimonytė. A. Anušauskas taip pat pareiškė, esą verslo lobistai, neradę prieigos KAM, savo interesus patenkino per Seimo narius. Plačiau apie viską skaitykite čia.
„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kreipimąsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir sulauktas užklausas dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų ministerijoje, informuojame, kad per 2020–2024 m. STT ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi.
Per minėtą laikotarpį (šių metų vasario 9 d.) iš KAM buvo gautas vienas informacinio pobūdžio raštas apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų. STT gautą informaciją vertina, ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas ir niekam nėra pareikštų įtarimų.“
Šimonytė: tai susiję su lūkesčiais padaryti daugiau ir greičiau
Praktiškai tuo metu, kai ministras ėjo pro prezidentūros duris, pasirodė ir I. Šimonytės komentaras feisbuke.
„Dar kartą patvirtinu, kad vakar gavau krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą. Tai nėra susiję su kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą.
Veikiau susiję su lūkesčiu per Vyriausybei likusios kadencijos laikotarpį padaryti dar daugiau ir greičiau, nei buvo daroma iki šiol, kad Lietuva jaustųsi saugi. Padaryta tikrai nemažai, bet likę devyni mėnesiai yra netrumpas laikas, o ši Seimo sesija itin svarbi sprendimams, kai reikia maksimalaus įsitraukimo, priimti“, – feisbuke šeštadienį parašė I. Šimonytė.
Ji teigė apgailestaujanti, kad šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad Vyriausybė yra politinis darinys, todėl ir pokytis joje vyksta tada, kai toks pokytis yra reikalingas“, – rašė I. Šimonytė.
Kasčiūnas pasiruošęs
Realiausiu kandidatu pakeisti A. Anušauską įvardinamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad jis būtų pasiruošęs perimti pareigas, jeigu jo būtų paprašyta, ir net įvardino savo prioritetinius darbus.
„Jeigu mane pakvies, aš pasiruošęs“, –žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Jis aiškino, kad situacija jam yra netikėta, pirmadienį planavo ir toliau planuoja tęsti darbus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko poste.
Politikas kalbėjo apie savo gynybos viziją.
„Jeigu manęs reikia, aš ateisiu su energija, ateisiu su plačia visuotinės gynybos vizija, su vizija, kuri leistų žmogui, kuris nori prisidėti prie Lietuvos gynybos, rasti vietą Lietuvos gynybos architektūroje. Tai yra mano esminis tikslas.
Mes turime ugdyti valią priešintis. Turime įtraukti mūsų visuomenę į gynybos planus, nes tik visuotinės gynybos principo praktinė realizacija leis sukurti tokią jėgą, kaip aš sakau, lietuvišką dygliuotą ežį, ir net stipresnei rusiškai meškai praryti jį būtų nepatogu. Ji nenorėtų to daryti“, –kalbėjo L. Kasčiūnas.
Paklaustas apie praktinius darbus, politikas atsakė: „Komendantūrų sistemos praktinė realizacija, užnugario sistemos, teritorinė savigyna, programa dronams, tolesnis karinio rezervo rengimas ir apginklavimas“.
Tačiau, kaip pastebėjo Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, nėra aišku, ar ši kandidatūra tiks G. Nausėdai.
„Jeigu tai yra L. Kasčiūnas, tai bent jau 2023 metais buvo kalbama, kad L. Kasčiūno kandidatūra prezidentui buvo netikusi. Kaip dabar bus, man sunku įsivaizduoti“, – sakė R. Urbonaitė.