„Puikiai suprantant, kad vyksta rinkimai ir kad tam tikros kažkokios konsteliacijos po rinkimų vienaip ar kitaip dėliosis, tai mums, turbūt, kaip valstybei, kuri laiko save demokratiška, provakarietiška, proeuropietiška, integralia NATO dalimi, tada turėtų ir tam tikras vertybes, matyt, ne tik išpažinti žodžiais, bet išpažinti ir darbais – klausimas, ar tokią politiką, kokią bando propaguoti ponas Žemaitaitis, ar ji apskritai gali būti svarstoma kaip kažkokios būsimos Lietuvos valdžios dalis? Man atrodo, tai yra labai validus klausimas, nes tas klausimas kyla ne tik Lietuvoje. Tas klausima kyla ir kitose Europos valstybėse, kur partijos ar vaivorykštės koalicijomis, ar kitais formatais sugeba susitarti, kad tokio pobūdžio politinės jėgos save gerbiančioje valstybėje valdžioje neturi būti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė, paklausta, ar sutinka su partijos pirmininko pareikštomis mintimis.
„Tokios krypties ar tokios minties yra pasigendama, nes, viena vertus, yra užsimenama, kad mūsų partneriai, tarkime, Vokietijoje, kurie turi reikšmingai pastiprinti mūsų gynybą, siunčia signalus ir turbūt juos pirmiausiai siunčia Respublikos prezidentui. Tai jeigu jau tuos signalus kažkaip gauni, vis tiek yra klausimas – o kaip į tuos signalus reaguoji? Nes kol kas tos reakcijos, kurias tenka girdėti iš (prezidento – ELTA) patarėjų, jos tokios, kad kažką sau Žemaitaitis komplikuoja, kažką Žemaitaitis tą, kažką Žemaitaitis aną...“, – kalbėjo ji.
„Mano supratimu, vienintelė, turbūt, pagrįsta ar tinkama pozicija šiuo atveju būtų tiesiai šviesiai pasakyti, ar yra įsivaizduojamas tokio žmogaus dalyvavimas būsimoje valdžioje, ar jis, vis dėlto, nėra įsivaizduojamas, nes tai, ką daro ponas Žemaitaitis, tiesiog neatitinka mūsų nei geopolitinės laikysenos, nei mūsų požiūrio į tai, kas yra liberali demokratija, nei mūsų požiūrio į tai, kas vyksta Ukrainoje“, – aiškino ministrė pirmininkė.
G. Landsbergio pareiškimų apie antisemitizmą Prezidentūroje premjerė nėra linkusi laikyti kaltinimais. Anot jos, esama situacija ir, jos vertinimu, faktai rodo, jog kyla pagrįsti klausimai dėl šalies vadovo patarėjo Frederiko Jansono pozicijų.
„Kas taip pat yra faktas – tai, kad prezidento vienas iš patarėjų praeityje viename leidinyje yra parašęs, na... Nežinau, pavadinčiau tai turbūt žodžiu paskvilių, kurie savo turiniu taip pat buvo akivaizdžiai antisemitiniai. Ir aš pripažįstu žmonių teisę klysti, atsiprašyti, kažkaip pakeisti savo nuomonę ir per gyvenimą taisytis. Bet aš nesu kažkaip to niekaip viešai mačiusi“, – kalbėjo premjerė.
„Kita vertus, reikia suprasti, kad ponas Jansonas tikrai nėra eilinis Prezidentūros patarėjas, nes jo poziciją labai dažnai viešumoje girdime. Gal kartais iki galo ir nežinome, ar čia jo pozicija, ar čia Respublikos Prezidento pozicija“, – pridūrė politikė.
ELTA primena, kad sekmadienį vykusio TS-LKD suvažiavimo metu konservatorių pirmininkas G. Landsbergis pareiškė, jog, jog nuomone, prezidento G. Nausėdos patarėjų komandoje yra žmonių, kurie slapčia tikisi antisemitiniais pareiškimais Konstituciją pažeidusio Remigijaus Žemaitaičio vedamos „Nemuno aušros“ sėkmės spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
„Prezidento antisemitiniai patarėjai slapčia tikisi panašių į save išrinkimo. Jiems tai tarsi atpirktų prieš dešimtmetį padarytas nuodėmes. Štai matote – žmonės renka Žemaitaitį, į ministrus jį skiria premjeras, tai, matyt, antisemitizmas nebėra taip blogai“, – kreipdamasis į TS-LKD suvažiavimo dalyvius teigė G. Landsbergis.
„Sunku nematyti paralelės tarp prezidento patarėjo parašiusio seriją šlykščiausių tekstų, „Tomkaus spaudoje“ ir į Seimo vartus besibeldžiančio Konstituciją bei priesaiką sulaužiusio Žemaitaičio“, – kalbėjo konservatorių lyderis, netiesiogiai referuodamas į prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną.
Prezidentas G. Nausėda atmeta tokius ministro pareiškimus ir pavadino tai „dar vienu nevaldomo liežuvio pavyzdžiu“.
„Matyt, pastaruoju metu užsienio reikalų ministrą prispaudė tiek visokių rūpesčių, kad jis, matyt, nusprendė smogti atgal. Tačiau lygiai tokiu pačiu pagrindu aš galėčiau jį patį pavadinti visokiais epitetais, nepateikdamas nei jokių įrodymų, nei jokių argumentų“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Gaila, kad dar pakankamai jaunas žmogus eina tokiu nevisai tinkamu keliu. Bet čia jo problemos“, – pridūrė jis.
Stebint augantį „Nemuno aušros“ populiarumą, G. Landsbergis jau anksčiau pakvietė tradicines partijas kalbėtis ir kurti „sanitarinį kordoną“ – taip, anot jo, užkertant kelią radikalių politinių jėgų patekimui į valdžią.