„Pastarųjų metų patirtis rodo, kad sankcijų įgyvendinimas, bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija yra artimai tarpusavyje susiję dalykai ir vien valdžios pastangų jiems tinkamai išspręsti nepakanka“, – trečiadienį konferencijoje „Kovos su sankcijų vengimu ir finansiniais nusikaltimais priešakinėse linijose: nauja realybė“ teigė I. Šimonytė.
„Manau, kad Europos Sąjungos kovos su pinigų plovimu institucija, kuri bus įkurta artimuoju metu, turėtų veikti ne vien tik kovoje prieš pinigų plovimą, bet ir prisidedant prie sankcijų įgyvendinimo“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, svarbus aspektas siekiant pinigų plovimo prevencijos, yra nauji apribojimai virtualioms ir kriptovaliutoms. Visgi, jos manymu, šiais apribojimais stabdomos inovacijos.
„Technologinės naujovės yra sveikintinos, nes sukuria naujus verslo modelius ir naujas galimybes valdžiai, įmonėms ir asmenims, tačiau technologinėmis inovacijomis taip pat naudojasi kenkėjiški veikėjai. Tai sukuria naujų pavojų ir iššūkių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo srityse. Virtualių valiutų ir decentralizuoto finansavimo augimas ir pinigų plovimo mokant kriptovaliuta pavyzdžiai rodo, kad reikia reguliacijos, kuri sumažintų riziką, bet nesustabdytų inovacijų“, – sakė ji.
Taip pat I. Šimonytė paminėjo, kad siekiant sumažinti Rusijos galimybės toliau vykdyti agresiją prieš Ukrainą finansinių nusikaltimų pagalba reikalingas ir verslo įsitraukimas, kuriant procedūras sumažinti finansinių nusikaltimų rizikas ir greitai reaguojant į pastebėtus finansinius nusikaltimus.
„Finansinės institucijos turi reaguoti kuo greičiau blokuodami lėšas, kuriomis remiamas Rusijos karas Ukrainoje. Iš verslo tikimės greito suvokimo ir reakcijos, kai vykdoma veikla su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, bei visiško galiojančių sankcijų ir kovos su pinigų plovimu reikalavimų laikymosi. Siekiame, kad jie apsvarstytų ir nustatytų procedūras pašalinti šioms rizikoms“, – teigė ji.