Jos teigimu, kasdienė naujų COVID-19 atvejų statistika gali atrodyti šiek tiek apgaulinga.
„Apie 20 proc. yra žmonės, kurie negalėjo būti paskiepyti – vaikai iki 12 metų, kuriems mes vakcinų kol kas neturime, iki trečdalio – žmonės, kurie pilnai paskiepyti ir likęs laukas – daugiausia žmonių – tie, kurie neskiepyti“, – penktadienį lankydamasi Joniškyje žurnalistams paaiškino I. Šimonytė.
Pats atvejų skaičius, pasak jos, dabar tendencijų indikatorius.
„Jei Lietuvoje būtų pasiskiepiję visi, mes vis tiek turėtume atvejus, nes yra žmonės, kurie pasiskiepiję užsikrečia, bet tikėtina, kad tiek užimtų lovų ligoninėse, tiek mirčių mes turėtume gerokai mažiau, o gal netekčių ir iš viso labai mažai“, – sakė premjerė.
Į klausimą, ar Vyriausybė svarstytų įvesti griežtesnius ribojimus, pavyzdžiui, lokalius karantinus, I. Šimonytė atsakė, kad prioritetas skiriamas kitoms priemonėms.
„Klausimas, ar jiems yra būtinas reikalas. Dabar Vyriausybė mano, kad tie apribojimai, kurie yra, kurie kažkuria prasme riboja užsikrėtimo rizikas, kur susirenka daug žmonių uždarose erdvėse – ar tai būtų prekybos centrai, ar renginiai – tų apribojimų pakanka, nes griežto lokdauno ir judėjimo apribojimų logika buvo pirmiausia susijusi su tuo, kad mes neturėjome vakcinų“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ji akcentavo, kad žmonės turi skiepytis bei toliau laikytis visų užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonių – plautis rankas, laikytis atstumų ir panašiai.
„Vyriausybė dabar laikosi tokios pagrindinės linijos, kad mes visais būdais raginame skiepytis, kartais galbūt nemaloniais – tų pačių nemokamų testų galimybė (…) dabar, kai yra saugi, prieinama visiems ir nemokama vakcina, vis dėlto, tas laikotarpis, kai mokesčių mokėtojai subsidijuoja kažkieno asmeninius pasirinkimus, turėtų baigtis“, – paaiškino I. Šimonytė.
Ji teigė suprantanti, kad dėl to dalis žmonių yra nepatenkinti.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad kito atsakymo nėra. Jei mes nebūsime pasiskiepyje visame pasaulyje įmanomai plačiausiu mastu, mes iš šios košės niekada galutinai neišlipsime“, – akcentavo premjerė.
I. Šimonytė taip pat neslėpė, kad situacija COVID-19 reanimacijose kelia rūpestį, ypatingai tuose regionuose, kur pasiskiepijimo rodikliai žemesni.
„Buvo viešai įvardinta, jog tai reiškia, kad mokėsime brangiau negaudami kitų sveikatos paslaugų. Labai gaila, kad daliai tai vis dar nėra pakankamas motyvas apsaugoti ne šiaip kitų, bet ir savo interesus“, – pridūrė premjerė.
Epidemiologinė padėtis Lietuvoje: per parą nustatyti 2736 nauji koronaviruso atvejai, mirė 15 žmonių
Praėjusią parą nustatyti 2736 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai devyni žmonės.
Praėjusią parą 2619 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7070 asmenų.
Ligoninėse šiuo metu gydomas 1571 COVID-19 sergantis žmogus – šešiomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą, 159 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 17,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 9,4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1068,9 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 11,7 procento.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5376 žmonės.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 169 žmonės – keliolika mažiau nei ankstesnę parą. Pastarąją savaitę kasdien tokių žmonių buvo apie pusantro šimto.
103 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1,3 tūkst. žmonių.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą daugiausiai mirčių fiksuota 80–89 metų amžiaus grupėje – aštuonios. Penki žmonės mirė 70–79, vienas – 60–69, o dar vienas – 20–29 metų amžiaus grupėse.
Pilnai paskiepyti iš jų buvo šeši: trys žmonės 70–79, du – 80–89 ir vienas – 60–69 metų amžiaus grupėse.
Iš 5376 asmenų, mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 190. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama beveik 10,5 tūkst. mirčių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 363,6 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga 25,4 tūkstančiai – tūkstančiu daugiau nei ankstesnę parą.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 776 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – 1 mln. 641 tūkstančių.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 2191 žmogus, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 45,9 tūkst. žmonių.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 5,3 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota beveik 3,3 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2 mln. dozių.
