Pasak jos, per dažnai yra pamirštama, jog LTG nėra pavaldūs susisiekimo ministrui.
„Ministras M. Skuodis nėra „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, bet aš noriu išsiaiškinti, ar „Lietuvos geležinkeliai“ padarė viską taip, kaip galėjo padaryti. Tuomet galėsiu svarstyti kitus klausimus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Dėl „Lietuvos geležinkelių“ tam tikrų sprendimų ar veiksmų Vyriausybei teko aiškintis daugiau negu kad atrodytų reikalinga“, – pridūrė ji.
Premjerė tvirtina, kad pasitiki visu ministrų kabinetu, įskaitant ir ministrą M. Skuodį. Anot jos, jeigu susisiekimo ministras turėtų tiesioginę atsakomybę dėl šios situacijos, ji užimtų kitokią poziciją.
„Visi ministrai turi mano pasitikėjimą, kol nėra įrodymų, kad turėtų būti kitaip. Tai kol nepasakiau, kad ministras neturi mano pasitikėjimo, nes įžvelgiu ministro arba politinę, arba kažkokią tiesioginę atsakomybę už situaciją, kuri susiklostė, kitaip nėra – tvirtino ji.
ELTA primena, kad klausimus dėl A. Belickaitės ryšių su Laisvės partija viešojoje erdvėje iškėlė keletas žurnalistų, pastebėjusių, jog ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona įsidarbino „Lietuvos geležinkelių grupės“ (LTG) korporatyvinių reikalų direktore.
Svarstyta, ar A. Belickaitės paskyrimas į LTG yra skaidrus, mat, ji yra glaudžiai susijusi su Laisvės partija ir yra artima šios politinės jėgos lyderės Aušrinės Armonaitės draugė. Be to, LTG yra pavaldi Susisiekimo ministerijai, o šią, pagal galiojančius valdančiosios koalicijos partijų susitarimus, kontroliuoja Laisvės partija.
Pati A. Belickaitė neneigia savo ryšio su Laisvės partija, tačiau jaučiasi rami dėl savo veiksmų. Ji tvirtina, kad dirbo su politine jėga kaip laisvai samdoma konsultantė. Taip pat ji nurodo gavusi darbo pasiūlymą iš atrankos agentūros „Alliance for recruitment“ – su „laisviečiais“, anot jos, šis sprendimas ir darbo pasiūlymas nebuvo aptarinėjamas.
Tuo metu A. Armonaitė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją, prašydamas įvertinti ir atlikti tyrimą dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto.
Visgi, šalies vadovas Gitanas Nausėda paragino ekonomikos ir inovacijų ministrę apsvarstyti galimybę pasitraukti iš posto. Situaciją jis pavadino „apgailėtinu žemos politinės kultūros pavyzdžiu“.
Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, reaguodama į prezidento G. Nausėdos raginimą apsvarstyti savo likimą poste, tikina apgalvosianti tokią galimybę ir padarytais veiksmais pasidalinsianti su premjere bei šalies vadovu.