Šį kartą ministrė pirmininkė sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos patarėjos užsienio politikos klausimais antradienį išsakytą pastabą, kad Prezidentūra į Lietuvos ambasadoriaus ES pareigas pasiūlė 4-5 kandidatūras, kurios neįtiko Vyriausybei. Prezidentui ir valdantiesiems nesugebant surasti kompromiso, būtent Lietuvos atstovybė ES kone pusantrų metų neturi nuolatinio vadovo.
A. Skaisgirytei akcentuojant valdantiesiems neįtikusias prezidento pasiūlytas kandidatūras, I. Šimonytė pažymi, kad būtent Vyriausybės prerogatyva yra siūlyti ES atstovybės vadovą. Be to, atskleidžia premjerė, kyla klausimų ne tik dėl to, kodėl prezidentui neįtiko ne mažiau kaip 3 valdančiųjų atneštos kandidatūros, bet ir tai, kodėl šalies vadovas į minimas pareigas siūlė asmenis, neturinčius diplomatinės patirties.
Antradienį vyriausioji prezidento patarėja A. Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad reikia tikėtis, jog Prezidentūrai ir valdantiesiems jau artimiausiu metu pavyks susitarti dėl Lietuvos nuolatinio ambasados vadovo Europos Sąjungoje. Aiškindama, kodėl abipusiai tinkamo kandidato nepavyko surasti pastaruosius pusantrų metų, patarėja akcentavo, kad prezidentas siūlė kone 5 pavardes. Ir visos, kaip teigė ji, Vyriausybei neįtiko.
„Prezidentas ne kartą yra pateikęs savo siūlymus. Siūlymai Vyriausybei gal nebuvo priimtini. Ar ne 4-5 pavardės buvo pateiktos“, – teigė ji.
Savo ruožtu premjerė Eltai teigė, kad Lietuvos atstovybė prie Europos Sąjungos išsiskiria iš kitų šalies diplomatinių atstovybių. Pasak jos, ši institucija koordinuoja būtent Vyriausybės kompetencijai priskirtus klausimus. Todėl, akcentuoja I. Šimonytė, natūralu, kad ir Vyriausybės prerogatyva yra pasiūlyti atstovybės vadovą.
„Atstovybė prie ES yra kertinė Vyriausybės darbui atstovybė, ne mažiau svarbi nei Ministro pirmininko tarnyba. Skirtingai nuo įprastų diplomatinių atstovybių užsienio šalyse, ši institucija koordinuoja Vyriausybės kompetencijai priskirtinų daugybės klausimų svarstymą įvairiais ES formatais, kurie yra nuo narystės ES dienos tapę Lietuvos vidine darbotvarke, o nuolatinis atstovas koordinuoja ne tik deleguotų diplomatų bet ir daugelio institucijų atsiųstų atašė ir kitų pareigūnų darbą. Lietuvos pozicijos, atstovaujamos įvairiose Tarybose, svarstomos VESK ir tvirtinamos Ministrų Kabineto“, – Eltai perduotame komentare argumentavo I. Šimonytė.
„Todėl manau, kad visų pirma, Vyriausybės prerogatyva siūlyti atstovybės vadovą, nepaisant to, kad jo kandidatūra turi būti suderinta su Prezidentūra“, – teigė premjerė.
Be to, savo komentare tęsė I. Šimonytė, nelabai suprantamos priežastys, kodėl Prezidentūrai neįtiko ne mažiau kaip 3 kandidatūros, kurias į ambasadorius pasiūlė valdantieji.
„Antra, prezidentui buvo pasiūlytos ne mažiau nei 3 kandidatūros, turinčios ambasadoriaus darbo patirties ir visos jos nepatvirtintos dėl sunkiai suprantamų motyvų, pradedant nuo siūlymų „atšalti“ ponui Karobliui, prie kurio kandidatūros gerokai vėliau netikėtai grįžo pati Prezidentūra, nors tuo metu jau buvo teikiamos kitų sutikusių kandidatuoti diplomatų pavardės“, – teigė I. Šimonytė.
Galiausiai premjerė pakomentavo ir A. Skaisgirytės antradienį išsakytą užuominą, kad prezidentas pasiūlė kone 4-5 pavardes užimti Lietuvos ambasadoriaus ES postą. Kaip teigia premjerė, jos žiniomis, tarp patarėjos minimų asmenų yra tokių, kurie neturėjo ambasadoriaus darbo patirties ir apskritai, pabrėžė Vyriausybės vadovė, Prezidentūra į minimą skaičių veikiausiai įtraukia „kandidatus“, kuriuos pasiūlė prieš tai su pačiais asmenimis nesuderinusi.
„Tarp man žinomų „4-5 kandidatų“, apie kuriuos veikiausiai kalba poniaSkaisgirytė, buvo ne vienas, neturėjęs ambasadoriaus darbo patirties (kai kurie net neturėję nacionalinių interesų atstovavimo patirties apskritai), o būta ir tokių, kurių „kandidatavimas“ buvo su jais pačiais nesuderintas“, – teigė premjerė.
„Tai nors tikiu, kad tinkamas kandidatas galiausiai bus rastas, patikinu, kad Vyriausybė sieks tokio nuolatinio atstovo, kuris užtikrins sklandų Vyriausybės institucijų darbą derantis ir derinant pozicijas dėl europinės darbotvarkės klausimų”, – apibendrino I. Šimonytė.
ELTA primena, Lietuva nuolatinio vadovo ambasadoje ES neturi nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio, kai baigėsi Jovitos Neliupšienės kadencija. Pastarųjų metų rudenį šalies vadovas G. Nausėda užsiminė, kad rimtai apsvarstytų buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį. Tačiau dėl šios kandidatūros, panašu, nebepavyko rasti kompromiso.
Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.