„Negali prezidentas vieną kartą atsistoti su mokytojais, kitą kartą atsistoti su medikais, trečią kartą atsistoti su pareigūnais, o ketvirtą kartą atsistoti su kultūros darbuotojais, jei jie nutars streikuoti. Vis dėlto, reikėtų matyti visą kontekstą, visus žmones, kurių darbo užmokestis yra mokamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
„Man atrodo, reikia matyti bendrą biudžeto kontekstą, o ne pasiųsti Vyriausybę, kaip tą našlaitę, į mišką žiemą žibučių paieškoti ir kažkokių pinigų atnešti ir padėti ant stalo“, – pridūrė premjerė.
Trečiadienį mokytojams atnaujinus streiką, prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę įsiklausyti į pedagogų reikalavimus ir įsivertinti, ar nereikėtų biudžete numatyti papildomą finansavimą, leidžiantį nuo 2024 m. pradžios užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.
„Kylant abejonių, kad biudžeto projekte numatytas finansavimas leis užtikrinti užsibrėžtą atlyginimų lygį, Prezidentas siūlo biudžete numatyti papildomą finansavimą ir nuo 2024 m. sausio mėnesio užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.“ – teigiama komentare, kurį Eltai perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujino mokytojų streiką, prasidėjusį rugsėjo pabaigoje. Sprendimas spalio viduryje paskelbti pertrauką buvo priimtas po to, kai profsąjungai nepavyko su rasti sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimo didinimo kitais metais.
Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Streikas atnaujinamas tuo metu, kai Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. Mokytojai tikisi, kad parlamento nariai išgirs jų prašymą labiau kelti atlyginimus kitais metais ir priims jiems palankias biudžeto korekcijas.
Šimonytė nemato poreikio kitų metų biudžete didinti finansavimo gynybai: reikalingos lėšos yra numatytos
Nepaisant užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio viešai išsakyto nerimo dėl Lietuvai ateityje kylančių egzistencinių grėsmių, premjerė nemato poreikio siūlyti ateinančių metų valstybės biudžete didinti numatytą finansavimą gynybai.
„Čia yra ne kalba, kai mes kalbame apie dalykus, kad reikia kažkaip daryti ir kažką daryti. Reikia daryti labai konkrečius dalykus ir tai yra numatyta ateinančių metų biudžete. Aš noriu priminti, kad šios Vyriausybės kadencijos metu išlaidos gynybai išaugo dvigubai ir tai yra nemažas augimas tikrai kaip per vienos Vyriausybės kadenciją“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad nemažai suplanuotų investicijų pareikalaus pasirengimas Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą.
„Mes dabar turime (...) sudaryti sąlygas priimti Vokietijos brigadą. Tai yra šalia mūsų pačių gynybinių pajėgumų stiprinimo, šalia to, ką mes esame suplanavę stiprinant savo ginkluotąsias pajėgas, tai yra turbūt svarbiausias uždavinys. Ir tikrai tuo tikslu bus nemažos investicijos ateinančiais metais atliekamos ir iš solidarumo įnašo, ir iš skolintų lėšų, jeigu toks poreikis bus“, – sakė I. Šimonytė.
„Taip pat ir karinio mobilumo projektai, kure yra susiję su Lietuvos saugumu – nors tai gali būti dviguba paskirtis: ir civilinė, ir karinė paskirtis kaip keliai ar „Rail Baltic“,. Tai taip pat bus šie projektai bus visu intensyvumu tęsiami ateinančiais metais. Ir tam yra numatytos lėšos, kurios, mūsų nuomone, dabar yra reikalingos“, – pabrėžė jis.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
Kitais metais bus galima tikslinti biudžetą
Premjerės I. Šimonytės teigimu, jei kitų metų vidutinis darbo užmokestis (VDU) bus didesnis, nei šiuo metu prognozuoja Finansų ministerija, bus galima peržiūrėti mokytojų atlyginimams didinti skirtą lėšų kiekį.
„Jeigu bus reikalas patikslinti atlyginimų didinimą nuo rugsėjo pirmos dienos, tas bus numatyta ir tai yra numatyta biudžete“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Prezidentūra šią savaitę atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko bei Europos Komisijos (EK) kitų metų prognozės rodo, jog kitais metais VDU didės sparčiau nei yra numačiusi Vyriausybė. Finansų ministerija prognozuoja, kad darbo užmokestis kitais metais didės 6,5 proc., o Lietuvos bankas ir EK – virš 7 proc.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) trečiadienį atnaujino mokytojų streiką, prasidėjusį rugsėjo pabaigoje. Sprendimas spalio viduryje paskelbti pertrauką buvo priimtas po to, kai profsąjungai nepavyko su rasti sutarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) dėl pedagogų atlyginimo didinimo kitais metais.
Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
Streikas atnaujinamas tuo metu, kai Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. Mokytojai tikisi, kad parlamento nariai išgirs jų prašymą labiau kelti atlyginimus kitais metais ir priims jiems palankias biudžeto korekcijas.
Nausėda: mokesčių reforma būtų padidinusi mokytojų atlyginimams numatytą biudžetą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo teikti mokesčių pertvarkos siūlymai būtų padėję kitąmet dar labiau padidinti mokytojų atlyginimus. Visgi, šalies vadovas pabrėžia, kad neįgyvendinus mokesčių reformos, biudžete neatsirado ir papildomų lėšų pedagogų darbo užmokesčio didinimui.
„Kiekviename savo metiniame pranešime teigiau tai, kad turime kaip galima greičiau įgyvendinti mokesčių reformą, reformų langas veriasi. (...) Bet tuo metu nuotaikos buvo visiškai kitokios – „ai suspėsime, ai padarysime“. Galiausiai mūsų akyse tas reformų langas užsivėrė, o būtent ta mokesčių reforma turėjo tapti galimu šaltiniu siekiant papildyti valstybės biudžeto pajamas“, – žurnalistams komentavo G. Nausėda, reaguodamas į valdančiųjų kritiką dėl nepasiūlyto pajamų mokytojų algoms didinti šaltinio.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad jo teiktas siūlymas apmokestinti aukštas pajamas pagal jų dydį, o ne šaltinį, būtų padidinęs mokytojų atlyginimams numatytą biudžetą.
„Vienas iš mūsų konkrečių pasiūlymų būtų galėjęs ir padėjęs leisti mokytojų algų didinimo klausimą išspręsti – didesnio progresyvumo užtikrinimas apmokestinant pajamas ne pagal jų rūšį, o pagal jų dydį. Taip, Vyriausybė pasiūlė ir savo progresinį apmokestinimą, mes siūlėme taikyti šiek tiek didesnį progresyvumą, bet kadangi buvo pražiopsotas momentas, dabar nei pirmasis, nei antrasis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas. Reiškia, biudžeto pajamų papildomų neturėsime“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidento teigimu, Finansų ministerija suplanavo „labai konservatyvų“ vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą, nors Lietuvos bankas prognozuoja didesnį. Tai, anot G. Nausėdos, yra „techniniai gudravimai“.
„Finansų ministerija planuoja labai konservatyvų vidutinio darbo užmokesčio augimą kitais metais – Lietuvos bankas prognozuoja gerokai didesnį. Tačiau, kadangi (biudžeto projekto – ELTA) pagrindas yra Finansų ministerijos prognozė, žinoma, kad ja remiantis tas (mokytojų atlyginimo ir VDU – ELTA) santykis, didinant mokytojų atlyginimus tokiu tempu, kokiu numatyta, bus pasiektas didesnis“, – sakė prezidentas.
„Bet tai yra techniniai gudravimai, kurie iš esmės mokesčių problemos nesprendžia ir dar kartą tenka apgailestauti dėl to, kad tie raginimai nebuvo išgirsti, o dabar atsidurta prie suskilusios geldos“, – pabrėžė šalies vadovas.
G. Nausėda ragina politikus galvoti, kaip įgyvendinti nacionalinių partijų susitarime dėl švietimo numatytą tikslą, kad mokytojų atlyginimai kitais metais siektų 130 proc. nuo VDU.
„Tai dabar vėl kartoti tas pačias abrakadabras tikrai nebėra prasmės, ir aš manau, kad turime pirmiausia dabar galvoti, kaip galime pasiekti, kad mokytojų atlyginimai pasiektų tą 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ir nereikia gudrauti“, – teigė prezidentas.
Trečiadienį mokytojams atnaujinus streiką, prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę įsiklausyti į pedagogų reikalavimus ir įsivertinti, ar nereikėtų biudžete numatyti papildomą finansavimą, leidžiantį nuo 2024 m. pradžios užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.
Tokį prezidento siūlymą ketvirtadienį sukritikavo ir Vyriausybės, ir Seimo vadovė. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad prezidentas, teikdamas pasiūlymus Vyriausybei, turėtų mąstyti plačiau ir įvertinti faktą, kad biudžeto lėšos turi būti paskirstytos įvairioms sritims.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad prezidentas, siūlydamas kitų metų biudžete numatyti papildomą finansavimą mokytojų atlyginimams didinti, turėtų nurodyti ir tokių lėšų šaltinius.