„Aš manau, kad gal prezidentas labiau bando įtaikyti į tam tikras nuomones savo potencialiame elektorate, nes niekada nebūna taip, kad viskam būtume tobulai pasiruošę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė, komentuodama Prezidentūros raginimus įsivertinti, ar nederėtų gyvenimo įgūdžių pamokų starto pavėlinti.
„Man labai gaila, kad iš tos programos yra bandoma padaryti tokią šiaudinę kaliausę, kuri, turbūt, kai kurių politikų bus naudojama tiesiog rinkiminėje kampanijoje. Dėl to nukentės mūsų vaikai, kurių emocinio intelekto, emocinio ugdymo klausimas yra be galo svarbus“, – apgailestavo premjerė.
Ministrė pirmininkė pažymi, kad gyvenimo įgūdžių kursas buvo ruošiamas ne vienerius metus – prie jos prisidėjo ir įvairių sričių ekspertai, temos ir pamokų metu dėstomi klausimai buvo išdiskutuoti. Todėl, aiškino I. Šimonytė, šiuo metu viešojoje erdvėje aptarinėjamos programos temos susijusios su lytiniu švietimu, jos manymu, yra bandymas tyčia diskredituoti iniciatyvą.
„Man labai gaila, kad dabar tiesiog tyčia – manau, tam, kad būtų manipuliuojama viešąja nuomone – iš visos programos ištraukiami tie klausimai, kurie susiję su lytiškumu, ir bandoma pateikti, kad visa programa yra apie tai, kad tai yra kažkokia lytiškumo ugdymo programa. Kas yra visiškas melas“, – aiškino I. Šimonytė.
„Pagrindinis šios programos tikslas – ne lytiškumo ugdymas, o emocinio intelekto ugdymas. Ir pastanga spręsti tas problemas, su kuriomis vaikai susiduria mokykloje ir gyvenime augdami“, – teigė ji, pažymėdama, kad gyvenimo įgūdžių pamokose vaikai mokomi teikti pirmąją pagalbą, kalba apie patyčias, psichotropinių medžiagų vartojimo žalą ir pan.
Be to, akcentavo ji, gyvenimo įgūdžių pamokos nėra statiškos – t. y., jas gali vesti ne tik mokyklose dirbantys pedagogai, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, policijos pareigūnai.
„Galime visada kišti galvą į smėlį ir laukti kol atsiras kažkokių idealių, tobulų mokytojų. Bet pati programa – ji nėra nei kažkokia labai rigidiška, nei statiška, nei tik mokytojai tas pamokas turėtų vesti“, – sakė I. Šimonytė.
Kaip skelbta anksčiau, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį paragino įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti gyvenimo įgūdžių programą. Anot jo, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.
„Prielaidos bet kurios ugdymo programos kokybei – ugdymo programų įgyvendinimui tinkamai pasirengę mokytojai. Jei neturime kompetentingų mokytojų gyvenimo įgūdžių programai įgyvendinti, reikėtų vėlinti šios programos startą ir investuoti į mokytojų rengimą“, – teigiama Eltai perduotame Prezidentūros komentare.
Šalies vadovas pabrėžė, kad mokyklinės ugdymo programos neturėtų tapti politikavimo objektu. Visgi, jei gyvenimo įgūdžių programos turinys kelia abejonių, jį turėtų įvertinti ir koreguoti specialistai.
„Mokyklinės bendrojo ugdymo programos neturi tapti politikavimo objektu. Jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti turinį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes“, – sakoma komentare.
„Taip pat reikia įsiklausyti ir į specialistų argumentus – prievartos ir lytinių nusikaltimų prieš vaikus statistika primena, kad į prevenciją ir ugdymą investuojama nepakankamai“, – priduriama komentare.
Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose imta dalintis netikru dokumentu, kuriame buvo rašoma, kad naujojoje gyvenimo įgūdžių pamokoje moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iškart pranešė, kad socialinėje erdvėje plintantis dokumentas neturi nieko bendro su tikruoju programos turiniu.
Savo ruožtu Širvintų merė Živilė Pinskuvienė praėjusią savaitę pareiškė, kad, gavus daugybę nerimaujančių tėvų laiškų, nuspręsta, jog rajono mokyklose vaikai nebus mokomi apie lytinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų.
Tuo metu advokatas Ignas Vėgėlė TV3 televizijai rugsėjo pradžioje teigė, kad gyvenimo įgūdžių pamokoje septintokai neva turės mokytis, kaip „pasigaminti kontraceptines priemones oraliniam seksui“. Ministerija sako, kad moksleiviams paruoštoje mokymosi programoje tokio punkto nėra.
ELTA primena, kad nuo šio rugsėjo šalies mokyklose atsiranda nauja pamoka socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti. Naujas dalykas įvedamas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po 1 pamoką per dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką. Dalykas nebus vertinamas pažymiais.
Kaip anksčiau skelbė ministerija, programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: „Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų“, „Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti“, „Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas“, „Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas“
Programoje įgūdžiai ir gebėjimai ugdomi palaipsniui, kartojant kasmet, pridedant kiekvienam įgūdžio ar gebėjimo mokymuisi ir tobulinimui po vieną plėtojantį, įgūdį įtvirtinantį žingsnį ar skirtingą kontekstą.