„Rusijos karinė invazija į Ukrainą tapo išbandymu ES gebėjimui reaguoti ginant laisvę ir demokratines vertybes. Išlikome solidarūs, radome būdų atsakyti į agresiją ir paremti Ukrainą – turime tai tęsti ir paramą stiprinti. Karas, kartu su kitais pastarųjų metų iššūkiais, parodė ir koks svarbus yra institucinis lankstumas ir ES gebėjimas greitai, solidariai ir tinkamai reaguoti į įvairius sukrėtimus, taip pat ir per finansinius Bendrijos instrumentus“, – sakė Ministrė pirmininkė.
Vyriausybės vadovė susitikime su EK nariu J. Hahnu pažymėjo, kad daugiametės finansinės programos peržiūros procese Lietuva palaikytų papildomą paramą Ukrainai ir su karu susijusių iššūkių ES valstybėse narėse švelninimui.
Rusijos karui tęsiantis, nuo tolesnės ES finansinės ir humanitarinės paramos Ukrainai ženkliai priklausys šios šalies galimybės atsilaikyti. Taip pat ir efektyviam Ukrainos atstatymo procesui, į kurį dvišaliu pagrindu jau yra įsitraukusi Lietuva, labai svarbi ES lyderystė, pabrėžė Ministrė pirmininkė.
Aptariant 2021–2027 m. Daugiametės ES finansinės programos peržiūrą, Vyriausybės vadovė akcentavo investicijų į karinio mobilumo ir junglumo projektus svarbą, pažymėdama jų reikšmę ne tik regionui, bet ir visos ES saugumui.