„Galima klaust (ir klausia), tai ką dabar, Šimonyte, darysi, kai tarp kandidatų trys tavo vadovautos Vyriausybės ministrai? Aha, šachas ir matas. Juk jeigu jie visi tau tiko į Vyriausybę, tai matyt ir į partijos pirmininkus visi tinka? Ir ką galiu pasakyt? Visus tris pasirinkau pati, jais pasitikėjau ir manau, kad jie gerai dirbo tą darbą, kurį kartu Vyriausybėje dirbome“, – penktadienį „Facebook“ paskyroje rašė I. Šimonytė.
„Gerbdama visus kandidatus, bet galėdama pasirinkti tik vieną, renkuosi Radvilę (Morkūnaitę-Mikulėnienę – ELTA). Tuos, kurie galvoja panašiai, kviečiu dalyvauti“, – nurodė ji.
I. Šimonytės teigimu, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė TS-LKD bendruomenėje „yra praktiškai nuo gimimo ir niekada nebuvo niekur kitur“.
„Ji pažįsta ir ją pažįsta ir žilas, ir jaunas. Nuo jaunų dienų teisingoje istorijos pusėje ir aktyvioje veikloje – už mūsų ateitį Europos Sąjungoje, už mūsų brolius kovojančius už savo laisvę, už Baltijos jūrą, prieš putinijos invazijas, aneksijas tankais ir lukoilais. Iki atsakomybės už didžiausią Seime TS-LKD frakciją, sugebėjusią visą sudėtingą kadenciją dirbti nesiblaškant ir vieningai, nepaisant esančių požiūrių atskirais klausimais skirčių“, – rašė I. Šimonytė.
Ji taip pat pažymėjo, jog R. Morkūnaitei-Mikulėnienei dirbant partijos gretose ir politikoje teko spręsti nepatogius klausimus ir sudėtingus iššūkius.
„Radvilei, kaip ir man gyvenime yra tekusios ir mažiau patogios atsakomybės – ten, kur turi kartais teisintis dėl sprendimų ar poelgių, kuriuos padarė kiti žmonės, bet atsakomybės reikalaujama iš tavęs, ten, kur turi sutelkti skirtingus požiūrius, ten, kur problemų spektras daug platesnis ir palaikymo natūraliai mažiau. Ir mačiau, kaip Radvilė nesipiktindama, niekada nekaltindama kitų, suvokdama savo atsakomybę ir lūkesčius jai, šią atsakomybės naštą nešė“, – argumentus, kodėl balsuos už partijos kolegę, vardijo parlamentarė.
Partijai nereikia kažkokios kitos krypties – ypač į chamizmą, radikalizmą ir neapykantą
Kalbėdama apie bendrą partijos kryptį, politikė vylėsi, kad TS-LKD išvengs, jos žodžiais tariant, „vadizmo“, išlaikys vidinės demokratijos bei įvairovės stiprybę. Ji atkreipė dėmesį ir į viešus raginimus partijai „grynintis“ ir „grįžti prie pamestų vertybių“.
„Jeigu su tokiais grynintojais pasikalbi ilgėliau (...), suvoki, kad visa „grynumo“ esmė tėra požiūris į žmogaus teises ir net labai konkrečiai – į partnerystę ar Stambulo konvenciją. Tai svarbūs klausimai, bet visgi tik dalis klausimų, niekaip neapsprendžiantys niekieno „grynumo“, kurio gamtoje apskritai labai maža“, – rašė buvusi ministrė pirmininkė
„Manau, kad partija ir toliau turėtų išlikti Europos liaudies partijos – nuosaikios centro dešinės – kryptyje. Toje, kurioje dirbdami europiniuose formatuose bendrai galime pasiekti geriausių rezultatų kartu su Vokietijos CDU/CSU, Švedijos moderatais ir kitais bendražygiais, su kuriais privalome stiprinti Europos Sąjungą. Partijai nereikia kažkokios kitos krypties, ypač krypties į chamizmą, radikalizmą ar neapykantą, į kurią kartais taip nuoširdžiai mus bando stumti oponentai ir kai kurie išorės influenceriai. Tegul ten būna tie, kas ten jaučiasi kaip namuose“, – dėstė ji.
ELTA primena, kad po nesėkmingų rinkimų iš partijos vadovo posto pasitraukus Gabrieliui Landsbergiui, vasarį TS-LKD rinks naują politinės jėgos pirmininką.
Rinkimuose nutarė kandidatuoti šiuo metu laikinosios partijos pirmininkės pareigas einanti Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, buvę krašto apsaugos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis bei partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.
Daugiausiai – net 69 konservatorių skyrių – palaikymo sulaukusi buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad dėl partijos lyderio posto nesivaržys. Todėl favoritu TS-LKD rinkimuose yra laikomas L. Kasčiūnas, kurį pasiūlė 65 partijos skyriai. Šį kandidatą pirmadienį palaikyti paragino ir pats rinkimuose dalyvaujantis Ž. Pavilionis.
TS-LKD pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks 2025 m. vasario 9 d., balsavimas internetu – 2025 m. vasario 4–5 d. Antrasis turas, jeigu prireiks, vyks 2025 m. vasario 23 d., balsavimas internetu – 2025 m. vasario 18–19 d.