Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Vyriausybėje premjerė I. Šimonytė teigė, jog su parlamentinių frakcijų Seime lyderiais buvo aptartos dvi klausimų grupės.
„Aptarėme keletą klausimų. Iš esmės, trumpo laikotarpio klausimus, kurie susiję su krašto apsaugos finansavimo didinimu ir ilgesnio laikotarpio klausius – tolesniu mūsų krašto gynybos ir saugumo stiprinimu, įvertinus tai, kad jei bus pritarta Seime pasiūlymams dėl finansavimo pokyčių, Lietuvos krašto apsaugos finansavimas pasieks ir viršys 2,5 procento BVP. Tai reikalautų peržiūrėti dabar egzistuojantį politinių partijų susitarimą, tarsi naujai pažvelgus perplanuoti kai kuriuos darbus“, – sakė I. Šimonytė.
Ji teigė, jog Seime nėra jokios kitos nuomonės – nei „kad iš tiesų reikia didinti krašto apsaugos finansavimą jau šiais metais“.
„Nebuvo diskusijų dėl masto“, – teigė ministrė pirmininkė.
Vyriausybės vadovė teigė, jog visi susitikimo dalyviai pritarė biudžeto pakeitimams.
„Visos frakcijos išreiškė palaikymą biudžeto pakeitimams. Dėl to tikiu ir tikiuosi, kad tokį pakeitimą pavyks priimti artimiausiomis savaitėmis. Beje, kai prieš savaitę minėjau, kad biudžeto pakeitimai negali būti svarstomi skubos tvarka, buvau pražiopsojusi, kad Seimo statutas yra patikslintas ir toks pakeitimas gali būti“, – sakė ji.
I. Šimonytė teigė, jog buvo kalbėta ir apie kitus galimus biudžeto pakeitimus dėl ekonominės situacijos.
Ministrė pirmininkė I. Šimonytė taip pat teigė, jog negali būti atmesta ir idėja finansavimą krašto apsaugai ateityje didinti ir iki 3 procentų BVP.
„Mes apie tai kalbėjome šiandien taip pat. tas artimiausias metas, reikia tartis, kas tai yra – reikia turėti labai aiškius įsigijimo planus. Mums gi ne procentų reikia, o konkrečios ginkluotės, priemonių, kurios leidžia jaustis saugiai. Turbūt, kad tai yra klausimas, kuris yra neatmestinas. Bet kuriuo laikotarpiu mes tai galime pasiekti, yra tolesnės diskusijos dalis“, – sakė ji.
I. Šimonytė teigė, jog visos Seime veikiančios partijos deleguos savo atstovus susitarimui dėl gynybos atnaujinimui.
„Kadangi dabar pasiekus 2,5 procento, tuos nuostatos tampa pasenusiomis. Vadinasi, reikia jį atnaujinti ir sutarti dėl kažkokių kitų tikslų“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Anušauskas: siekiame nebūti paskutiniai procese
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo ruožtu teigė, jog Europoje gamybiniai pajėgumai, pavyzdžiui, tiekiant amuniciją, yra pasiekę piką.
„Frakcijos teiravosi, kam konkrečiai bus naudojamos tos lėšos. Turiu pasakyti, kad bendras poreikis, kuris buvo suformuotas ir priimančios šalies, ir papildomos ginkluotės yra apie pusę milijardo eurų. Tačiau nėra galimybių visa tai įgyvendinti per vienerius metus, tuos mėnesius, kurie dar liko. Europoje gamybiniai pajėgumai, pavyzdžiui, tiekiant amuniciją yra pasiekę piką. Daugelis šalių keičia savo planus, didina įsipareigojimus gynybai. Dėl to mes taip pat siekiame tame procese nebūti paskutiniai“, – sakė ministras.
I. Šimonytė: gynybos finansavimui jau šiemet ketinama skirti papildomus 250 mln. eurų
Krašto apsaugos finansavimui jau šiemet galima skirti papildomą ketvirtį milijardo eurų, praėjusią savaitę sakė premjerė I. Šimonytė.
„Suma, apie kurią mes dabar kalbame šiems metams, skaičiuojama apie 250 mln. dar papildomai, šalia tų 40 mln., kuriuos Vyriausybė paskyrė jau dabar“, – šeštadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.
Vis tik ministrė pirmininkė išreiškė lūkestį, kad prasidėjus biudžeto tikslinimui Seime, parlamentarai susilaikys nuo papildomų iniciatyvų teikimo, kuriomis bus siūloma didinti išlaidas kitoms reikmėms.
„Pirmadienį tikiuosi susitikti su frakcijų seniūnais ir sutarti, kad tai yra klausimas, kuris reikalauja bendro sutarimo. Ir kad mes neatidarinėjame krūvos įvairių kitų derybų prie biudžeto, kurios paprastai būna tada, kada biudžetas būna rengiamas arba tikslinamas. Nes situacija yra išskirtinė“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Tuo metu krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pažymėjo, kad už šias lėšas planuojamų įsigijimų planą taip pat ketinama pristatyti Seimui, tačiau pridūrė, jog apie dalį poreikių buvo skelbta jau anksčiau.
„Dalį įsigijimų aš esu įvardinęs. Pavyzdžiui, koviniai dronai. Nes mums reikia kito technologinio lygio. Mes matome dabartinį karą, poreikius. Be abejonės, amunicijos įsigijimas. Nes visos šalys turi turėti pakankamas atsargas, kuomet nutrūksta tiekimo grandinės. Mes irgi turime turėti. Mes irgi tokia šalis, kuri ne viskuo gali pati apsirūpinti. Mums tiesiog reikia daug ką turėti vietoje“, – tvirtino A. Anušauskas.
Primename, kad penktadienį Vyriausybė pritarė projektui, kuriuo numatoma skirti 40,43 mln. eurų NATO sąjungininkų priėmimui Lietuvoje organizuoti.
Papildomi pinigai iš skolintų lėšų skiriami NATO sąjungininkams Lietuvoje dislokuoti papildomas karines pajėgas.