„Labai svarbu, kad Europos Tarybos narės, tvarkydamosi su iššūkiais, keliamais migracijos, laikytųsi standartų, numatytų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1951-ųjų Pabėgėlių konvencijoje ir kituose pagrindiniuose teisiniuose dokumentuose“, – rašoma komisarės laiške Lietuvos premjerei.
Ji teigia, kad šių įsipareigojimų kontekste nerimą jai kelia Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriomis, esant ekstremaliai situacijai, panaikinami „svarbūs saugikliai prieglobsčio procedūroje“, susiję su detaliu prieglobsčio prašymo faktų ištyrimu, teisinės pagalbos teikimu ir apeliacijos galimybe.
„Tai akivaizdžiai keltų grėsmę negrąžinimo principui, taip pat kaip ir teisei į veiksmingą gynybą. Taip pat esu susirūpinusi, kad naujai priimti įstatymai leistų pažeidžiamiems žmonėms, tokiems kaip nelydimi mažamečiai, kankinimų ir prekybos žmonėmis aukos, taikyti pagreitintas procedūras, neatkreipiant dėmesio į jų specifinę situaciją“, – rašoma D. Mijatovič laiške, paskelbtame oficialiame Tarybos puslapyje.
Komisarė taip pat atkreipia dėmesį, kad į Lietuvą atvykę migrantai yra apgyvendinami sulaikymui prilygstančiomis sąlygomis. Be to įspėja, kad automatiškai apgręžiant migrantus pasienyje, nėra galimybės identifikuoti, ar jiems negresia pavojus.
I. Šimonytė: migrantams pavojus Baltarusijoje negresia
Lietuvos premjerė pirmadienį atsakė Europos Tarybos atstovei, teigdama, jog asmenys, neteisėtai patenkantys į Lietuvą, sunkiai atitinka pabėgėlių apibrėžimą.
„Kyla rimtų abejonių, ar neteisėti migrantai šiuo atveju atitinka apibrėžimą, įvardytą 1951-ųjų Pabėgėlių konvencijoje“, – teigia ji.
„Irakiečiams, Afrikos šalių piliečiams ir kitiems trečiųjų šalių piliečiams Baltarusijoje nėra jokios objektyvios grėsmės. Kai būna apklausiami laikinojo priėmimo vietose, dauguma migrantų atskleidžia, jog atvyko į Europą dėl ekonominių priežasčių organizuotais kanalais“, – atsakyme teigia premjerė.
Tuo pačiu ji pabrėžia, kad Lietuva vis viena gerbia jų teises bei humanitarinius įsipareigojimus nepriklausomai nuo šių žmonių statuso ir susidoroti su migrantų krize mėginama geriausiai, kaip tik įmanoma.
„Jokia žmogaus teisė negali tapti mažiau svarbi nei politiniai ar geopolitiniai vertinimai“, – pabrėžia I. Šimonytė.
Ji teigia, kad komisarės minimos įstatymo pataisos buvo priimtos siekiant neleisti Baltarusijos režimui išnaudoti pabėgėlio statuso tvarkos, o pažeidžiamoms žmonių grupėms išlieka galimybė pasiprašyti prieglobsčio neteisėtai kirtus sieną, o Lietuva užtikrina tiek negrąžinimo principo, tiek būtinybės užtikrinti veiksmingą gynybą laikymąsi.
Pasak I. Šimonytės, Lietuva susidūrė su beprecedenčiais iššūkiais nagrinėdama migrantų prieglobsčio prašymus ir būtų dėkinga už bet kokią pagalbą juos sprendžiant.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
Europos Taryba yra tarptautinė organizacija, besirūpinanti žmogaus teisių ir laisvių laikymusi per įvairias konvencijas.