„Visus aštuonerius metus, kiek esu aktyvioj politikoj, apie TS-LKD partiją nuolat girdėjau, kad ana tai „nuliberalėjo“ (iš esmės vien dėl dalies partijos politikų palaikymo partnerystės institutui, kas nėra jokia naujiena vakarietiškoj centro dešinėj, nevienoje šalyje tuos sprendimus ir įgyvendinusioje), tai „susocialdemokratėjo“ (iš esmės vien dėl to, kad aiškiai matom ir stengiamės spręst mokesčių sistemos skaudulius, be kurių išsprendimo negalim kalbėt apie stiprią valstybę ir visuomenę).

Kuo po šios koalicijos su bailiu melagiu, sulaužiusiu priesaiką ir savo soc. tinklų kloakose vainojančio „leftistus“, Daukanto a. dvariškiams kažką postringaujant apie „kintančią retoriką“, reikės vadinti tuos, kurie Lietuvos politinėje sistemoje yra centro kairė, t.y. pagal apibrėžimą būtent tie leftistai – aš nežinau“, – rašo I. Šimonytė.

Premjerė kritikuoja valdančiosios koalicijos formavimą ir sako besidžiaugianti, kad jai nėra tekę spręsti dėl tokio pasirinkimo kaip socialdemokratams.

„Dėl LDDPšnos konjunktūros ir visokio plauko politinių turistų neturiu iliuzijų. Bet va jaunieji karieji išties pribloškia tuo avinėlių tylėjimu. Tiesa, anų pavadinime prieš beveik šimtmetį irgi buvo dalis „social“. Tai gal čia jiems viskas ok. Juoba, kad bailys melagis, sulaužęs priesaiką anądien sakė, kad yra „kairysis“.

Vakar kaip niekad aiškiai supratau, kaip mane myli Dievas, kuris niekada manęs net nepastatė prieš tokio šlykštumo pasirinkimą. Gal todėl, kad žino, ką būčiau pasirinkus. Ačiū dar kart kolegoms ir partneriams koalicijoje, „lėkščių daužymas“ (cituojant klikbaitų rašliavotojus) su kuriais buvo poezija, lyginant su šių ponų tarpusavio retorika jau dabar“, – „Facebooke“ sako premjerė.

I. Šimonytė kritikos negaili ir LSDP sprendimui nesilaikyti pažadų ir į premjerus siūlyti ne V. Blinkevičiūtę, o Gintautą Palucką.

„Ne Blinkevičiūtės sukčiavimas bus ryškiausia šios „nearogantiškos, telkiančios ir įsiklausančios“ valdžios savybė. Visą pastarąją kadenciją moralizavę TS-LKD ir partnerius, būsimi valdžiūnai nutarė išsioperuoti moralę iš anksto. Kad neskaudėtų ir neerzintų“, – kritikos negailėjo I. Šimonytė.