Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tikino, kad, išlaikant saugumo reikalavimus, po Velykų jau galima tikėtis įvairesnių veiklų atlaisvinimo.
„Galėčiau turbūt nudžiuginti, kaip sakome, duoti saldainį visiems, kad iš tiesų dabar modeliuojamos situacijos į liberalesnes puses. Iš karto po Velykų sėdame, svarstome ir priimame tam tikrus sprendimus, kad tikrai turėtumėme jau daugiau leisti veiklų, bet tikrai su tuo saugumo elementu išlaikomu“, – sakė ji.
Stringanti vakcinacija
Ketvirtadienį Žinių radijuje pmjerė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad balandžio mėnesį kas savaitę Lietuva gaus po maždaug 100 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Premjerė atkreipė dėmesį, kad didėja skiepijimo tempas, kuris trečiadienį siekė jau 19 tūkstančių. Problemų kyla skiepijant vyresnius žmones, amžiaus grupėje virš 70 metų, paskiepyti 42 proc.
Lietuva senjorų virš 80 metų yra paskiepijusi 40 proc. pirmąja skiepo doze. Tuo tarpu Airija, turinti beveik 5 mln. gyventojų, yra paskiepijusi 94 proc. šios amžiaus grupės atstovų, Švedija – 88 proc.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta tikino, kad tai yra proceso organizavimo klausimas. „Tai yra šalys, kurios gavo lygiai tiek pat vakcinų pagal gyventojų skaičių, kaip ir mes esame gavę. Čia yra ne vakcinų klausimas. Čia jau yra proceso organizavimo klausimas“, – aiškino S. Krėpšta.
Anot jo, neigiamą įtaką daro sutrikęs komunikavimas su Lietuvos senjorais.
Premjerės patarėja pastebėjo, kad komunikacija keičiasi į gerąją pusę.
„Kinta jau tas komunikacijos stilius, atrasta ir daugiau žmonių komunikuojančių Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tikrai galbūt aiškesnės žinutės yra pasiunčiamos. Bet noriu priminti, kad kai pavasarį buvęs ministras kasdien rodydavosi televizijos laidose, ką mes tada girdėjome – kiek galima kasdien tą patį per tą patį. Niekada nebus taip, kad visiems viskas būtų gerai. Yra įvairūs žmonės, įvairios nuomonės“, – kalbėjo ji.
Ž. Gudlevičienė pateikė pavyzdį su gripo vakcinomis. Pasak jos, reikia suprasti, kad ir kitomis vakcinomis skiepijasi ne visi gyventojai.
„Žiūrėkite, aš pateiksiu kitą pavyzdį. Kai kasmet būdavo užperkama vakcinos nuo gripo, ar tikrai visos amžiaus grupės, kurios buvo rizikos zonoje, ar tikrai šimtu procentų visi skiepijosi. Ne. Vėlgi kiekvienas vertindavo savo riziką ir nuspręsdavo, ar jis vakcinuosis, ar ne. Čia, galėčiau pasakyti, yra tokie susidėstę mūsų tiek žinių, tiek edukacijos, tiek kultūriniai dalykai, kurie lemia nedideles vakcinacijos apimtis“, – tikino Vyriausybės atstovė.
Patarėja svarstė, kad žmones galimai netinkamai atsirenka informaciją, susijusią su skiepais, ir pasirenka ne oficialius SAM ar Vyriausybės tinklalapius, o neaiškios kilmės socialinių tinklų žinutes.
„Galbūt reikėtų tikrai daugiau ir plačiau komunikuoti, bet turbūt vėlgi viskas atsiremia į finansavimą, antra, į viešuosius pirkimus“, – sakė ji.
Ž. Gudlevičienės teigimu, jau paruošti informaciniai lankstinukai, kurie verčiami į kitas kalbas, kad informacija apie skiepus pasiektų visas visuomenės grupes.
Ieško aukso vidurio
Patarėja pabrėžė, kad, organizuojant vakcinaciją, siekiama pasirinkti aukso vidurį, kad procesas būtų lankstus, bet ne chaotiškas.
„Taip, šitie darbai yra daromi, kaip suprogramuoti, kaip jį (elektroninį skiepijimosi pažymėjimą – aut.past.). Vėlgi yra laviravimas tarp visų. Vakcinacijos, persirgimo, testavimo – šitie trys kriterijai turi būti sudėti į tą programėlę“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis pasakojo, kad Airijoje žmonės skiepijasi gana noriai. Skiepijimo rodiklis, anot Airijos lietuvio, šioje šalyje yra kiek didesnis nei Europos vidurkis.
„Airijoje pakankamai daug žmonių skiepijasi. Atsisakinėja daugiau imigrantų atstovai. Tai siejama, kad jie iš savo šalių išvažiavo nepasitikėdami valdžia ir tą jausmą atsivežė į Airiją“, – tikino jis.
Airijoje įprastomis Velykomis nekvepia
Velykos bus pažymėtos suvaržymais ne tik Lietuvoje, bet ir kur kas geresnius skiepijimo rodiklius pasiekusioje Airijoje.
„Galime palyginti tik su pernykštėmis Velykomis, nes įprastomis Velykomis tikrai nekvepia. Airija yra šalis, kuri jau turėjo savo trečią bangą, nes Europoje visi bijo trečios bangos, o Airijoje kaip tik ji jau nuslūgsta, nes antroji banga vyko rudenį, kai irgi buvo uždaryta šalis, išskyrus mokyklas. Po to, politikai gana populistiškai sugalvojo atšvęsti Kalėdas ir tas privedė prie to, kad šuolis infekcijos buvo toks stiprus, kokio nebuvo nuo pavasario. Labai smarkiai pakilo susirgimų skaičius. Tokiai šaliai kaip Airija 7-8 tūkst. susirgimų per dieną yra daug. Užsipildė ligoninės“, – sakė A. Teišerskis.
Jis pasakojo, kad intensyvios terapijos ligonių skaičius kelis kartus viršijo numatytas ribas. Operacinės ligoninėse buvo paverčiamos intensyvios terapijos palatomis. Šiuo metu didžioji dalis naujų susirgimų atvejų Airijoje yra susiję su britiškos mutacijos sklaida.
„Kritimas matosi. Jau pradėjo atidarinėti mokyklas“, – aiškino A. Teišerskis.
Pilnai, kaip pasakojo Airijoje gyvenantis lietuvis, mokyklos atsidarys tik po Velykų. Taip pat pranešta, kad žmonės galės pajudėti daugiau nei 5 km nuo namų. Žmonėms leista judėti savo savivaldybės ribose arba 20 km kitos savivaldybės ribose.
„Toks atpalaidavimas dabar daromas, kol kas nešnekama apie didesnių sferų atidarymą“, – kalbėjo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Švedija – liberali
Tuo tarpu Švedijoje Velykos mažai kuo skirsis nuo įprastų. Šioje šalyje gyvenantis lietuvis Paulius Drungilas tikino, kad suvaržymų Švedijoje nedaug.
„Dabar situacija yra tokia, kad tikrai nesijaučiam labai griežtai užspausti. Nei turime kaukių dėvėjimą, nei kažkokių rimtų ribojimų, ypatingai mažoms įmonėms. Galima laisvai keliauti nusipirkti duonos tiek į mažas įmones, tiek dideliuose prekybos centruose. Pagrindinis ribojimas yra žmonių skaičius tam tikram plotui. Žiūri šitą griežtai.
Viskas veikia, tiesiog yra stipriai apribotas žmonių skaičius. Bet kad būtų kažkokie suvaržymai, kad sukeltų kažkokių nepatogumų, tai dar neteko pajausti. Didžiausias suvaržymas, kad kavinių darbo laikas yra ribotas. Jei neklystu, dabar turbūt veikia tik iki 20 val. Tokiu būdu jie mažina žmonių susibūrimus ten, kur tiekia maistą“, – pasakojo Švedijos lietuvis.
P. Drungilas pasakojo, kad sporto klubus Švedijoje žmonės išmainė į gamtą. Žmonės taip pat nebekeliauja. O darbdaviai gali neleisti sugrįžti į darbą po atostogų užsienyje, liepiant testuotis ir izoliuotis.
Paklaustas, kaip šiai šaliai pavyksta laikytis gana liberalių pandemijos valdymo sąlygų, tačiau išlaikyti kontroliuojamus pandemijos rodiklius, vyras tikino, kad viską lemia sąmoningumas.
„Manau, kad jie (švedai – aut.past.) sąmoningai klauso valdžios, stengiasi laikytis rekomendacijų“, – tikino P. Drungilas.
Laidos galima pasiklausyti čia: