Dažnai pastatai, kuriuose lankomės, darbuojamės, gyvename yra vienaip ar kitaip prisidėję prie istorinių įvykių, be kurių mūsų šalis šiandien atrodytų kitaip. Lygiai taip pat daugybė istorinių dienų priklauso skirtingoms asmenybėms, kurios augino Lietuvą ir tebeaugina ją šiandien. Apie svarbiausias ateinančios savaitės datas kiekvieną savaitę bus pasakojama naujienų portale DELFI, o „Misija Sibiras“ socialiniuose tinkluose reikšmingos šimtmečio datos sklis kasdien.
Spalio 9 d.
Po pusės amžiaus pertraukos, 1988 m., Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte Kaune vėl iškelta Lietuvos trispalvė. Ceremonija vyko dalyvaujant daugybei žmonių, o vėliava prieš tai pašventinta Kauno Katedroje. Ją pakėlė Sąjūdžio įgalioti Kazimieras Uoka ir Algirdas Patackas.
Taip pat šią dieną 1920 m. lenkų generolas Liucjanas Želigovskis, pažeisdamas prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių. Spalio 7 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos pasirašyta Suvalkų sutartis, kuri nustatė demarkacinę liniją tarp abiejų šalių kariuomenių, Vilnių ir Vilniaus kraštą paliko Lietuvos pusėje. Visgi, pasirašydama šią sutartį Lenkija nė nemanė jos laikytis.
Spalio 10 d.
Prieš 95-erius metus, 1922 m., išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas. Pirmasis Seimas išrinktas visuotiniuose, slaptuose ir laisvuose rinkimuose pagal 1922 m. priimtą Rinkimų įstatymą. Tarp 78 jo narių buvo 12 Ūkininkų sąjungos, 15 krikščionių demokratų partijos, 11 Darbo federacijos, 20 valstiečių liaudininkų sąjungos, 10 socialdemokratų partijos, 5 darbininkų kuopų (komunistai), 3 žydų, 2 lenkų atstovai. Iš viso Pirmojo Seimo nariais buvo 90 atstovų.
Spalio 11 d.
1919 m. Lenkijos valdžios atkurtasis Vilniaus universitetas pavadinamas Stepono Batoro vardu. Tai nutiko po to, kai tų pačių metų balandžio 21 d. Vilnių aneksavo Lenkija. Pervadinus Vilniaus universitetą jo bibliotekos fondai, nors ir nuniokoti, išliko dar gana gausūs, tačiau knygų lietuvių kalba buvo labai mažai.
Spalio 12 d.
2006 m. kilęs didžiulis gaisras nuniokojo „Mažeikių naftą“. Žmonės per gaisrą nenukentėjo. Preliminariais skaičiavimais, gaisro padaryti nuostoliai siekė apie 130 mln. litų. Gaisravietėje dirbo iš viso 7 specialieji gaisriniai automobiliai ir 20 ugniagesių-gelbėtojų, kurie atliko konstrukcijų aušinimo darbus.
Taip pat 1939 m. SSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumas ratifikavo SSRS-Lietuvos nepuolimo sutartį.
Spalio 13 d.
1994 m. Seime ratifikuota Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Tai buvo svarbus žingsnis santarvės ir normalių santykių link, tačiau nemažai buvo ir tų, kurie liko nepatenkinti dokumentu. Lietuvos lenkų atstovams neįtiko tai, kad dokumentas pasirašytas Lietuvos vyriausybei dar nepaskyrus rinkimų į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas. Lietuviai piktinosi, kad nebuvo iš anksto paviešintas deklaracijos turinys, nepasmerkta L. Želigovskio akcija.
Spalio 14 d.
2005 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) 33-ojoje Generalinėje konferencijoje Lietuva išrinkta Vykdomosios tarybos nare. Generalinėje konferencijoje buvo išrinkti 29 nauji Vykdomosios tarybos nariai, už Lietuvos ambasadorę prie UNESCO Iną Marčiulionytę balsavo 164 šalys narės. Iš viso UNESCO Vykdomojoje taryboje yra 58 nariai.
Spalio 15 d.
Vilniuje 1964 m. profesorius Algimantas Marcinkevičius atliko pirmąją Lietuvoje atvirą širdies operaciją. Jos metu buvo būtina atjungti širdį, „įeiti“ į jos vidų, pažvelgti į ją, susiorientuoti, pagydyti ir užsiūti. Data žymi moderniosios širdies chirurgijos mūsų šalyje gimimą.
Taip pat 1968 m. Kaune gimė Juozas Statkevičius, drabužių dizaineris, teatro kostiumų dailininkas, šukuosenų meistras, grimuotojas, profesionalus modelis. Pirmasis lietuvių dizaineris, kurio darbus pristatė žurnalai „Vogue“, „L'Officiel“, „Elle“, „Harper's Bazaar“.
Šią dieną 2007 m. Kauno „Žalgiris“ pirmą kartą Lietuvos krepšinio istorijoje sužaidė rungtynes su NBA komanda „Golden State Warriors“.
Kasdien Lietuvos šimtmečiui svarbias datas galima sekti projekto „Misija Sibiras“ socialiniuose tinkluose, o kiekvieną sekmadienį savaitės datų apžvalga pasirodys naujienų portale DELFI.
Projektą „Misija Sibiras“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kultūros ministerija.