„Jeigu mokykloje nėra šimtukų, tai rodo, kad jaunuolių galimybės įstoti į aukštąsias mokyklas yra žymiai mažesnės arba neįmanoma, palyginus su tais, kurie išlaiko egzaminus puikiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Matome, kad jeigu mokykloje gerai laiko egzaminus, gauna daug šimtukų, tai jiems atsiveria daug galimybių durų“, – teigė jis.
Tai – daugiausia mažos šalies mokyklos. Tarp jų – Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus, Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros, Vilniaus rajono Eitminiškių, Ignalinos rajono Vidiškių, Jurbarko rajono Eržvilko, Kauno rajono Piliuonos, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės, Panevėžio rajono Naujamiesčio, Paįstrio Juozo Zikaro, Ramygalos, Pasvalio rajono Vaškų, Raseinių rajono Betygalos Maironio, Šalčininkų „Santarvės“, Telšių rajono Luokės Vytauto Kleivos, Trakų rajono Lentvario „Versmės“, Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ ir Valčiūnų gimnazijos.
Taip pat – Panevėžio Raimundo Sargūno ir Šiaulių sporto gimnazijos.
„Jeigu gimnazijoje per 10 metų neatsirado nė vieno šimtukininko, vadinasi, gali kilti pačių įvairiausių klausimų – kodėl taip yra? Ar, sakykime, vaikai, kurie galbūt iš to sudėtingesnio ekonominio, socialinio konteksto, ar tikrai tarp jų negali rastis nė vieno gabaus, motyvuoto mokinio, jeigu šalia jo yra motyvuoti mokytojai, norintys padėti“, – kalbėjo žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
„Tos mokyklos, kuriose nėra šimtukų, apskritai ir pagal mokinių, pasiekusių pagrindinį skaičių, tiek ir pagal aukštesnįjį yra labai žemai. Jeigu gavo 98, tai atsispindi tame aukštesniajame lygyje, kuris yra nuo 86 iki 100. Tai čia irgi nėra tų mokinių“, – tęsė ji.
„Tos mokyklėlės yra nedidelės, dauguma jų yra smulkios, išskyrus galbūt tuos sporto internatus. Iš tikrųjų, dauguma tų mokyklų dirba su tokiu mokinių skaičiumi kaip dirba korepetitoriai“, – pridūrė žurnalistė.
154 šalies gimnazijose – daugiau nei trečdalyje – per dešimtmetį abiturientai gavo nuo vieno iki 10 šimtukų.
„Dabar vyksta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, metami 210 mln. eurų, bet gyvenimas ne nuo vakar prasidėjo – mes matome istoriją. Matome jau 30 metų, kad metami dešimtys milijonų, šimtai milijonų mokyklų gaivinimui arba kokybės kėlimui – taip gražiausiai būna pavadinta, bet ar įvertinama, kaip sekasi“, – svarstė G. Sarafinas.
Anot tyrimo autorių, dauguma pinigų, skiriamų švietimui, tiesiog „įsisavinami“, bet realių pokyčių neatneša.
Jo nuomone, „gražių istorijų“ bus, tačiau „vienetai“.
Atliekant tyrimą remtasi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012-2021 metais laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.