Pagrindinės rinkėjų pasyvumo priežastys
Kalbėdamas apie rinkėjų Lietuvoje pasyvumą šiuose rinkimuose, V. Sinkevičius sakė dėl to nė kiek nenustebęs.
„Net mano 8 metų sūnus turbūt žinojo, kad jis bus mažesnis nei 30 proc. ir padaryti, kad jis būtų didesnis, šansų faktiškai nebuvo. Tai patvirtins žmonės, kaip aš, kurie važiavo po regionus ir girdėjo, ką žmonės sako.
Pagrindinės priežastys: žmonės apskritai pavargę nuo rinkimų, nemato daug prasmės balsuoti per EP rinkimus, jie mano, kad tai gerai tik išrinktiems EP nariams, ne žmonėms. Tai to skepsio buvo labai daug“, – pastebėjo V. Sinkevičius.
Anot EK nario, mažas rinkėjų aktyvumas yra pasekmė ne tik to, kad ES politika neįdomi rinkėjams, bet ir neįdomi pačiai žiniasklaidai, kur trūksta politinių sprendimų analizės.
Silpnoji partijos pusė
V. Sinkevičius nesiryžo prognozuoti, ar pateks į EP.
„Aš manau, kad tai bus labai ant briaunos rezultatas. Aišku, mūsų silpnoji vieta bus miestai. Pasižiūrėsim, kiek pavyko mobilizuoti rinkėją regionuose. Mes labai realistiškai į tai žiūrime.
Aš suprantu, kad mūsų partijoje yra garsūs vardai ir daug kas mano, kad ta partija egzistuoja tiek pat metų, kaip ir socialdemokratai ar konservatoriai. Bet taip nėra. Mes esame vos dvejus metus egzistuojanti partija.
Manau, mes pamatysime, kiek sugebėjome sukviesti rinkėjų. Tai bus rezultatas, nuo kurio galėsime atsispirti, einant į Seimo rinkimus“, – sakė eurokomisaras.
V. Sinkevičius kalbėjo, kad jo partija buvo vienintelė politinė jėga, važiavusi į visus debatus, kad parodytų pagarbą organizatoriams. Bet į debatus mažesniuose regionuose esą susirinkdavo labai mažai rinkėjų.
Konservatorių kampanija Briuselyje
„Į akį krenta du dalykai: kad mes esame optimistai ir neinam į rinkimus. Tai reiškia, kad viską, kas ateina iš Briuselio, mes priimame kaip šventą karvę ir nekvestionuojame: nei visuomenė, nei politikai“, – kaip į lietuvius žiūrima Briuselyje komentavo V. Sinkevičius.
Kartu eurokomisaras pasakojo, kad jau vyksta frakcijų dėlionės ir skaičiavimai, kas galės būti komiteto pirmininkais.
„Paskutinėje Strasbūro sesijoje žalieji, liberalai ir socialistai bandė registruoti siūlymą, kad EK pirmininkė būtų paskirta liepos 18 d. Bet didžiausia frakcija EPP, kurioje yra ir Komisijos pirmininkė, nesutiko su tuo, nesušaukė prezidiumo ir sprendimas vis dar kabo ore, nes jie nori pamatyti, koks bus galutinis rezultatas, paflirtuoti su politine dešiniąja ir galbūt pasirinkti ten balsų ir susilpninti grandkoalicijas partijas.
Taigi, scenarijai gali būti labai įvairūs. Jeigu bus labai fragmentuotas parlamentas, jeigu neužsidarys koalicija, o aš labai norėčiau, kad žalieji prisijungtų ir susidarytų proeuropietiška koalicija, tai pirmininkė bus paskirta tik rugsėjo viduryje.
Tada ji siųs kvietimą šalims narėms nominuoti komisarus. Nominacijų, jeigu tai bus Ursula von der Leyen, ji prašys dviejų – vyro ir moters, tiksis su dviem, kalbėsis su dviem. Tada tos pavardės bus atiduotos Teisės komitetui peržiūrėti konfliktų interesus.
Tada, kai komisarai bus patvirtinti, Komisijos pirmininkė padarys spaudos konferenciją ir paskelbs, kam koks portfelis atiteks. Tik tada reikės pasiruošti klausymams, tik tada prasidės klausymai.
Taigi, realiai EK darbą pradės tik sausio 1-ąją. Jeigu visi procesai paspartės, procesas gali labai greitai pajudėti ir bus realu gruodžio 1-ąją“, – aiškino V. Sinkevičius.
Jis mano, kad naują eurokomisaro kandidatūrą dabartinė Lietuvos valdančioji dauguma stengsis nominuoti visais įmanomais būdais.
„Žinodamas, kaip dabartinė nori nominuoti, jie stengsis visais įmanomais būdais nominuoti partijos pirmininką. Tas noras, kuris nedeklaruojamas Lietuvoje, Briuselyje deklaruojamas visais įmanomais būdais. Ten vyksta pilna kampanija: vyksta bendravimas su žiniasklaida, su politologais. Tai tikrai vyksta. Briuselyje nėra kažkokia paslaptis“, – šyptelėjo V. Sinkevičius.