Tiesa, iki šios šilumos dar teks pakentėti beveik visą nelabai malonią savaitę. Pasak sinoptikų, antradienį orus lems žemo atmosferos slėgio juosta. Dieną dangus išliks debesuotas. Daug kur kris negausūs krituliai.
Rytiniuose rajonuose tai bus sniegas ir šlapdriba, o vakariniuose šlapdriba ir lietus. Kai kur susidarys rūkas, galima silpna lijundra. 4-9 m/s greičiu pūs besikeičiančios krypties vėjas. Temperatūra neskubės labai kilti. Įdienojus bus nuo 1 laipsnio šalčio rytiniame šalies pakraštyje iki 4 šilumos kai kuriose Vakarų Lietuvos vietovėse.
Trečiadienio naktį vienas žemo slėgio sūkurys trauksis, o dieną jį pakeis kitas. Padangė išliks debesuota. Daug kur numatomi krituliai, daugiausia nedidelis lietus. Naktį ir rytą vietomis pašals ir susidarys plikledis. Kai kur tvyros rūkas, galima silpna lijundra. Naktį pūs nestiprus pietvakarių, vakarų vėjas. Termometrai rodys nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Dieną orai išliks drėgni. Vėl daug kur sulauksime kritulių, daugiausia lietaus. Pietinių krypčių vėjas sustiprės iki 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra pasieks 1-6 laipsnius šilumos.
Ketvirtadienį bus debesuota ir šlapia. Naktį daug kur, dieną vietomis palis, vyraus negausus lietus. Naktį ir rytą kai kur gali tvyroti rūkas. Vėjas naktį pūs iš pietvakarių, pietų, 4-9 m/s, dieną pietų, pietryčių, 7-12 m/s greičiu. Naktį laikysis 0-5 laipsnių šiluma. Dieną, nors ir lynos, bet sulauksime šiltesnių orų ir temperatūra pašoks iki 4-9 laipsnių.
Kaip jau rašė G. Stankūnavičius, pastebime vis daugiau pavasario ženklų.
„Nors dar tik vasario vidurys, lauke jau kvepia pavasariu. Pavasariškai nuteikia ir oro temperatūra, kuri dabar (vidutinė paros) bent 3–6 °C aukštesnė už daugiametę normą. Tiesa, didžiausios oro temperatūros anomalijos dėl palankių atmosferos cirkuliacijos sąlygų susidarė Vidurio Europos šiaurinėje dalyje (6–12 °C aukščiau normos) – Vokietijoje, Čekijoje, Beniliukso šalyse.
Šilčiau nei įprastai yra beveik visoje Europoje, išskyrus šiaurinius Skandinavijos pusiasalio pakraščius ir visą šiaurės rytinę europinės Rusijos dalį.
Ten dėl labai stipraus ir stabilaus poliarinio anticiklono nakties ir ryto šaltis siekia -33 – -40 °C, o dienomis – -18 – -26 °C (Permės krašte, Komijos respublikoje, Kirovo ir Archangelsko srityse). Pavasariškai atrodo ir didesnėje Lietuvos teritorijos dalyje beveik išnykusi sniego danga, kiek daugiau jos išlikę tik Švenčionių aukštumoje (iki 12–17 cm), šiaurės rytiniuose rajonuose (3–12 cm), Žemaičių aukštumos centriniuose ir šiauriniuose rajonuose (iki 10 cm)“, – rašo jis.
Pastebi daugiau pavasario ženklų
Šią savaitę Delfi jau rašė apie tai, kokius gamtos ženklus pastebi mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.
Paklaustas, kaip teisinga būtų vadinti šį metų laiką, kai žiema, atrodytų, jau baigėsi, bet pavasaris dar neprasidėjo, dr. Mindaugas Lapelė abejoja, ar mums būtinai reikia atskiro jam skirto žodžio, kaip rudens ir žiemos sandūrą pratinamės vadinti priešžiemiu.
„Čia dar niekas nesibaigė – būna ir gegužės mėnesį sniegas. Mes visi išsiilgę to pavasario, tai iškart skubam skelbti jo pradžią. Pagal fenologiją, kuri dabar rečiau prisimenama, tai, ką tu nori vadinti „požiemiu“, yra ankstyvas pavasaris“, – sakė M. Lapelė.
Gamtininkas kalbėjo, kad šiemet sniego buvo net ir Dzūkijoje. Jeigu būtų staigus atšilimas ir dar įšalusi žemė, tai vanduo nubėgtų paviršiumi ir gerokai labiau pakiltų, kaip, pavyzdžiui, per garsųjį 1958 m. potvynį, kai apsėmė Druskininkus. Bet šiemet žemė neįšalusi, tai viskas į ją susigeria.
„Pernai buvo pusėtini metai, bet prieš tai turėjome 3 metus sausros, kai visi grybai nuo dzūkų pabėgo į Žemaitiją. Tai vienos lietingos vasaros ar žiemos su sniegu neužtenka – reikia 2 ar 3 drėgnų metų. Bet tokia kaip ši žiema dzūkams į gera – galės tikėtis grybų, veržiasi šaltiniai, pelkėse ir šuliniuose vanduo pakyla“, – pasakojo mokslininkas.
Komentuodamas pastebėjimą, kad būtent pelkėse dar liko sniego ir guli nemažai ledo, M. Lapelė atkreipė dėmesį, kad pelkės, kaip ir jūra, rudenį ilgiausiai išlaiko šilumą, garuoja miglomis, o pavasarį vėliausiai įšyla. Todėl ten ir gyvena šiaurinės rūšys.