Kai kurie ilgamečiai dangaus fotografai užsienyje sako, kad nieko panašaus nebuvo nei prieš 20, nei prieš 35 metus. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kartais geram reginiui sutrukdo debesys arba šviesusis paros metas. Būtų įdomu sužinoti iš ilgamečių astronomų ir naktinio dangaus fotografų ar bent jau panašiai buvo prieš dvidešimtmetį. Jei ne, tuomet tai galėjo būti vos ne viso gyvenimo įvykis“, – rašoma Orai ir klimatas Lietuvoje „Facebook“ paskyroje.
Delfi primena, kad Lietuvos danguje gyventojai vakar naktį galėjo išvysti Šiaurės pašvaistę, vaizdais žmonės dalijasi ir kitose šalyse. Spalvos danguje buvo matomos po esktremalaus lygio geomagnetinės audros. Jungtinių Valstijų Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) paskelbė, kad tokia stipri geomagnetinė audra paskutinį kartą užfiksuota prieš daugiau kaip 20 metų.
Žemę pasiekė itin galinga – aukščiausios G5 kategorijos geomagnetinė audra. NOAA duomenimis, į Žemę lekia penkiaguba vainikinės Saulės masės išsiveržimų serija, dar vadinama „kanibaliniu plazmos išsiveržimu“, kai greitesni ir stipresni išsiveržimai kosmoso erdvėje aplenkia prieš tai buvusius pliūpsnius. Skelbiama, jog kilus tokio masto geomagnetinei audrai gali būti paveikta infrastruktūra, įskaitant palydovus ir elektros tinklus. 2003 metais per tolio lygio audrą Švedijoje kilo energijos tiekimo sutrikimų, Pietų Afrikoje pažeistos transformatorinės.
Šis reiškinys gali tęstis visą savaitgalį. Tokios audros padidina tikimybę pamatyti pašvaistę. Penktadienio naktį dangus sužibo alyvine, rausva, žalia ir violetine spalvomis. Jas įžvelgti buvo galima ir plika akimi, tačiau spalvos labiausiai išryškėja jas filmuojant ar fotografuojant.
Šiaurės pašvaistė – arba aurora borealis – nakties danguje pasirodo kaip ryškios virpančios šviesų uždangos, kurių spalvos varijuoja nuo žalios iki rausvos ir raudonos. Ją sukelia Saulės įkrautos dalelės, atsitrenkusios į Žemės atmosferos dujas. Spalvos atsiranda dėl skirtingų Žemės atmosferos dujų, kurias įkrautos dalelės įelektrina. Dvi labiausiai paplitusios Žemės atmosferos dujos yra azotas ir deguonis. Deguonies atomai švyti žaliai – tokia spalva dažniausiai matoma Šiaurės pašvaistėje, o azoto atomai skleidžia violetinę, mėlyną ir rausvą spalvą. Įspūdingiausios auroros kyla, kai Saulė išmeta tikrai didelius dalelių debesis.
