Kaip teigiama Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros Doc. Gintauto Stankūnavičiaus šios savaitės orų apžvalgoje, pavasaris sparčiai žengia pirmyn.
„Europoje – iš pietvakarių į šiaurės rytus, o Azijoje – iš pietų į šiaurę. Tiesa, šiuo metu Rytų Azijoje (Mandžiūrija) pavasaris į šiaurę žengia sparčiau negu, pavyzdžiui, Centrinėje Azijoje (Kazachstanas). Tai gerai patvirtina pastovios sniego dangos riba: didesnėje nekalnuotos Europos dalyje jos visai nėra, o nuo Vidurio Švedijos ši riba tęsiasi per pietinę Estiją, Pskovo, Smolensko, Oriolo sritis (Rusija) toliau link Pietų Uralo, per šiaurinę ir centrinę Kazachstano dalis, Altajų, šiaurės vakarų Mongoliją, Užbaikalės regioną ir Amūro stepes (Rusija) ir per Hokaido salą (Japonija). Jeigu Kazachstane ir Sibire tai atitinka maždaug 48 – 50° platumą, tai Šiaurės Amerikoje (į vakarus nuo Didžiųjų ežerų regiono) apie 41 – 44° platumą. Tam yra svari priežastis: pirmas kovo dešimtadienis Rytų Sibire buvo nuo 2 iki 14 °C šiltesnis už normą, o JAV Vidurio Vakaruose – 3-10 °C šaltesnis. Tiesa, ne visada pastovios sniego dangos riba yra geras orų terminių savybių indikatorius“, – pastebi mokslininkas.
Jis primena, kad kovo mėnesio viduryje fiksuotos įvairios anomalijos: „Dėl gilaus ciklono Pietų Urale (Čeliabinsko, Orenburgo ir kt. srityse) iškrito beveik rekordinis sniego kiekis ir staiga sugrįžo žiemiški šalčiai, todėl tokiuose rajonuose pavasario atėjimas, matyt, užtruks žymiai ilgiau.“
G. Stankūnavičius apžvelgdamas savaitės orus taip pat pastebėjo, kad susidarę keli aktyvūs dariniai Indijos vandenyne gali sukelti stiprias liūtis, potvynius ir nuošliaužas centriniame Mozambike bei rytinėje Zimbabvėje.
„Tačiau tai ne vienintelis regionas Žemėje, kur artimiausiomis dienomis turėtų iškristi stichinis kritulių kiekis: labai stiprios liūtys (> 50 mm/12 val.) laukiamos rytiniuose Kvinslando (Australijoje) ir Naujosios Gvinėjos rajonuose, taip pat, dalyje Indonezijos salų, vakarinėje Kolumbijos pakrantėje bei kalnuotose Pietų ir Rytų Turkijos vietovėse“, – prognozavo mokslininkas, kurio įžvalgos publikuotos Hidrologijos ir klimatologijos katedros socialinio tinklo paskyroje.
G. Stankūnavičiaus teigimu, nors kovas pagal orų pobūdį ir atmosferos cirkuliacijas vis dar laikomas žiemos mėnesiu, tačiau kovo 15 d. 6 iš 10 šalčiausių vietų jau buvo Pietų pusrutulyje. Tai, pasak mokslininko, paaiškėjo išanalizavus didžiausią šaltį fiksuojančių automatinių ir aptarnaujančių stočių duomenis.
„Na, o karščio rekordus jau fiksuoja Šiaurės pusrutulyje esančios stotys – Indijoje Mianmare ir Tailande (iki +42 °C). Žiemos pabaigoje kontinentiniuose rajonuose oras vis dar labai sausas. Pačios sausiausios sąlygos, aišku, fiksuojamos kalnuose ir teritorijoje, kurią vis dar užima Sibiro anticiklonas, nors ir labai susitraukęs. Tai Gobio (Mongolija) ir Taklamakano (Kinija) dykumos bei Tibeto plokščiakalnio slėniai, čia santykinė drėgmė net ir nakties metu nesiekia 10 proc., o popietinėmis valandomis sudaro vos kelis procentus“, – aiškino mokslininkas.
Pasak G. Stankūnavičiaus, šių metų pavasarį Europoje galima vadinti ankstyvu.
„Nors nakties šalnos (šalčiai) dar įmanomos visoje Europoje, išskyrus Viduržemio jūros pakrantes, tačiau dienomis Pietų Europoje oro temperatūra jau pakils virš 20 laipsnių. Net ir Vidurio Europoje (Vengrijoje, Rumunijoje, Austrijoje ir kt.) temperatūra pakils iki +16 – +20 laipsnių“, – šios savaitės orus prognozavo jis.
Kalbėdamas apie Lietuvą, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad vidutinė paros temperatūra turėtų išlikti teigiama, tačiau pajūryje gali būti itin vėjuota, galima tikėtis net ir štorminio vėjo (iki 17-20 m/s).
„Savaitės pabaigoje vėl numatomas šiltesnio oro pliūpsnis iš pietvakarių, tačiau išanalizavus tokios trukmės prognozės neapibrėžtumą (paklaidos įtaką galutinei prognozei) matyti, jog apie 50 proc. tikėtinų maksimalios oro temperatūros reikšmių Vidurio Lietuvoje patenka į intervalą nuo 3,5 iki 13 laipsnių šilumos.
Tolesnėje perspektyvoje, balandžio pradžiai, prognozuojama šiek tiek aukštesnė už klimato normą oro temperatūra ir daugiau saulėtų dienų. Tiesa tokios trukmės prognozių neapibrėžtumas labai didelis ir jų taikymas praktiniams uždaviniams yra ribotas“, – prognozavo G. Stankūnavičius.